captcha

Jūsų klausimas priimtas

Didesnis NPD pagausins beveik penktadalio gyventojų pajamas

Padidinus minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA), darbdaviai ir profsąjungos siūlo padidinti ir neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Taip daugiau pinigų gautų darbuotojai, nes dabar, didėjant MMA, didėja ir mokesčiai.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Padidinus minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA), darbdaviai ir profsąjungos siūlo padidinti ir neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Taip daugiau pinigų gautų darbuotojai, nes dabar, didėjant MMA, didėja ir mokesčiai.

„Mes siūlysime NPD didinti proporcingai: jei MMA pernai buvo padidinta nuo 800 litų iki 1 tūkst. litų, tad ta pačia proporcine dalimi turėtų didėti ir NPD. Šiuo atveju gaunasi taip, kad nuo 1 tūkst. litų santykinai mokesčių dalis yra didesnė, nei buvo nuo 800 litų“, – sako Trišalės tarybos narys ir laikinai jos suburtai darbo grupei vadovavęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Jonas Guzavičius.

Pasak jo, reikėtų ne tik padidinti NPD, bet ir peržiūrėti jo skaičiavimo metodiką, taip padidėtų žmonių pajamos ir sumažėtų darbo jėgos apmokestinimas.

„Šiuo metu Vyriausybė sugalvojo labai saliamoniškai: verslą apmokestino tam, kad būtų iš ko biudžetininkams mokėti atlyginimą. Tačiau surinkus pajamas valstybė turėtų surasti ir kitų rezervų, kad biudžetiniame sektoriuje galėtų didinti atlyginimus ir pakeltų NPD, tuo atveju šiek tiek sumažėtų mokesčiai darbo jėgai“, – svarsto J. Guzavičius.

Dabar, jei žmogus „į rankas“ gauna 2 tūkst. litų, darbdaviui tai kainuoja 3 tūkst. 424 litus.

„Į rankas“ žmogus gautų daugiau

Kai minimali alga sudarė 800 litų, NPD siekė 470 litų, ir tai reiškia, kad žmogui nuo šios sumos nereikėjo mokėti 15 proc. pajamų mokesčio, kuris jo algą sumažindavo 49,5 litais. Dabar minimalią algą padidinus iki 1 tūkst. litų, NPD sumažėjo iki 430 litų, dėl to pajamų mokestis darbuotojo algą „apkarpo“ 85,5 litais.

Jeigu NPD būtų padidintas tokia pat suma, kaip ir minimali alga, darbuotojo, uždirbančio minimalias pajamas, mokamas pajamų mokestis sumažėtų iki 49,5 litų. Taigi „į rankas“ jis gautų 36 litais daugiau. Jeigu NPD būtų padidintas ketvirtadaliu nuo 470 litų, uždirbantis minimalią algą „į rankas“ gautų 23,62 lito daugiau.

Mokesčių konsultacijų įmonės „Fidexperta“ direktorė Rūta Bilkštytė paaiškina, kad padidinus NPD iki 670 litų darbdaviui mokėtini mokesčiai (į „Sodrą“, Garantinį fondą) nesikeistų. „Tačiau padidinus NPD valstybė surinktų mažiau pajamų į biudžetą iš gyventojų pajamų mokesčio, nes padidinus NPD, gyventojų pajamų mokestis būtų skaičiuojamas ir mokamas nuo mažesnės darbo užmokesčio sumos“, – sako ji.

Audito bendrovės „Ernst & Young“ partneris, mokesčių paslaugų verslo vadovas Vidurio ir Pietryčio Europoje Kęstutis Lisauskas sako, jog sprendimas didinti NPD priklauso nuo keliamo tikslo.

„Jei tikslas yra padėti mažiausiai pajamų uždirbantiems žmonėms, tada žinoma NPD reikėtų didinti. Tačiau iškart kyla kitas klausimas: kiek tai kainuos valstybės biudžetui, ir ar tokiam didinimui yra pakankamai pinigų. Skaičiavimų nesu atlikęs, bet sumos, matyt, susidarytų nemažos“, – svarsto K. Lisauskas.

Jis primena, kad per pastaruosius 20 metų, minimalų atlyginimą gaunančių darbuotojų Lietuvoje yra gana daug – apie penktadalis. Dažniausiai toks atlyginimas mokamas dirbantiems smulkiojo verslo įmonėse, žemės ūkyje ir žuvininkystėje, kur nekvalifikuotas darbas sudaro didelę produkcijos savikainos dalį. Tačiau mokesčių specialistas mano, jog MMA padidinimas iki 1 tūkst. litų buvo pribrendęs, nors pereinamasis laikotarpis smulkiesiems būtų davęs daugiau laiko pasiruošti.

„Minimali alga Lietuvoje buvo didinama ne kartą ir žymiai didesniais šuoliais negu dabar, tačiau nė vienu atveju tai nesukėlė masinių bankrotų ar nedarbo bangos. Priešingai – ekonomika augo, kilo darbo našumas, verslas investavo, kol neatsitrenkėme į ekonominės krizės sieną 1998 m. ir 2009 m. Todėl ir šiuo atveju galima prognozuoti, kad padidinus MMA, padėtis Lietuvoje išliks stabili ar net sulauksime teigiamų pokyčių, jei vėl nesusidursime su krize“, – sako K. Lisauskas.

Jis pateikia pavyzdį: jeigu smulkioji įmonė turi 5 darbuotojus ir visiems moka minimalią algą, tai nuo šių metų sausio pirmosios įmonės sąnaudos išauga 982,5 lito per mėnesį. Jeigu įmonė moka pelno mokestį –835,12 lito per mėnesį.

„Tokiu atveju sunku nesutikti su MMA didinimo rėmėjais, kurie teigia, kad įmonė, negalinti absorbuoti tokio sąnaudų padidėjimo yra nekonkurencinga ir geriau lai užleidžia vietą rinkoje kitoms. Kita vertus, smulkusis verslas teikia daugiausiai paslaugų gyventojams ir būtent smulkiųjų verslininkų pajamų didžiąją dalį dažniausiai sudaro šešėliniai pinigai. Taigi, periodiškas MMA didinimas yra aktuali priemonė siekiant kovoti su šešėline ekonomika“, – MMA didinimo privalumus vardija jis.

Dabartinės kainos reikalauja 1 tūkst. litų NPD

„Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, jog vertinant Lietuvos kainas ir gyventojų perkamąją galią, NPD turėtų būti ne mažesnis kaip dabartinis minimalus atlyginimas, t. y. 1 tūkst. litų.

„Tačiau dėl tokio pokyčio biudžeto deficitas turbūt padidėtų daugiau nei 1 mlrd. litų. Mokesčių reformos darbo grupė turėtų ieškoti galimybių būtent tiek padidinti NPD ir ieškoti galimybių prarastas pajamas kompensuoti. O tas prarastas pajamas pirmiausia reikėtų kompensuoti naikinant mokesčių išimtis ir lengvatas. Pavyzdžiui, dabar kai kurios labai didelės pajamos, tokios kaip kapitalo prieaugio, yra neapmokestinamos. Ne visai aišku, ar teisingumu galima pavadinti ir situaciją, kai kelis milijonus pajamų gavęs žemdirbys moka 5 proc. pajamų mokesčio – mažiau nei gaunantis minimalią algą. Kitas svarbus pajamų šaltinis – turto mokesčiai. Vien įvedus progresinį turto mokestį automobiliams į biudžetą per metus galima surinkti pusę milijardo litų“, – dėsto N. Mačiulis.

Tačiau ekonomistas primena, kad didinant NPD mažėtų bendra mokestinė našta darbui, o tai būtų paskata ekonomikai. Be to, gali sumažėti ir neoficialus darbo užmokestis.

„Žinoma, tai neįvyktų per naktį ir nesukurtų daug papildomų pajamų biudžetui. Taip pat ir dėl vartojimo – didesnis NPD paskatintų vartojimą ir padidintų biudžeto pajamas iš PVM, tačiau to neužtektų, kad būtų kompensuotos prarastos pajamų mokesčio pajamos“, – skaičiuoja N. Mačiulis.

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda sako, kad NPD didinimo įtaką reikėtų vertinti teigiamai, tačiau nemažiau svarbios yra ir biudžeto pajamos.

„Atsižvelgiant į tai, kad valdančioji koalicija planuoja ateityje diegti naujas PVM mokesčių lengvatas, mažinti darbo mokesčius, kyla pavojus, kad Lietuva neįtilps į nustatytą 3 proc. BVP fiskalinio deficito reikalavimą ir turės vėl atidėti euro įvedimą“, – primena G. Nausėda.

Tačiau ekonomistas primena ir kitą aspektą: padidėjus minimalią algą gaunančių žmonių pajamoms, daugiau naudos turėtų santykinai mažas pajamas gaunantieji namų ūkiai, kurių poreikis vartoti yra didesnis, nei uždirbančių didesnes pajamas.

„Tad teigiamas vartojimo efektas būtų garantuotas. Žvelgiant iš moralinės pusės, valdžia, reikalaudama iš privačių darbdavių mokėti savo darbuotojams didesnį nei ligi šiol minimalų atlyginimą, turėtų ir pati pagal išgales įnešti savo indėlį į gyventojų grynųjų pajamų didėjimą. Toks indėlis ir būtų NPD kėlimas“, – apibendrina G. Nausėda.

DELFI skelbė, jog Trišalės tarybos sudaryta darbo grupė penktadienį ėmėsi ieškoti modelių, kaip įmonės galėtų būti atleistos nuo kai kurių mokesčių, jei negali padidinti minimalios mėnesinės algos (MMA) darbuotojams nuo 850 iki 1 tūkst. litų. Svarbiausias pasiūlymas – didinti NPD.

Nuo 2009 m. NPD yra kintamas, priklausomai nuo atlyginimo dydžio. Nulinis NPD yra taikomas, kai atlyginimas yra 3,15 tūkst. litų, neatskaičius mokesčių. Nuo 2007 m. iki 2009 m. NPD buvo taikomas visiems ir sudarė 320 litų. Anksčiau – nuo 2003 m. kovo – jis siekė 290 litų, nuo 2002 m. balandžio – 250 litų, o nuo 2000 m. – 214 litų. 2000-aisiais MMA sudarė 430 litų.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close