captcha

Jūsų klausimas priimtas

N. Mačiulio pasiūlymas, kuris iškart padidintų atlyginimus

Ekonomistams, verslininkams ir tarptautinėms institucijoms vieningai sutariant, kad Lietuvos darbo jėgos apmokestinimas yra per didelis, „Swedbank“ banko ekonomistas Nerijus Mačiulis siūlo šią problemą spręsti drastiškai – naikinti gyventojų pajamų mokestį (GPM).
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Ekonomistams, verslininkams ir tarptautinėms institucijoms vieningai sutariant, kad Lietuvos darbo jėgos apmokestinimas yra per didelis, „Swedbank“ banko ekonomistas Nerijus Mačiulis siūlo šią problemą spręsti drastiškai – naikinti gyventojų pajamų mokestį (GPM).

Šiuo metu GPM Lietuvoje yra 15 proc., jį moka visi gaunantys atlyginimus ar kitokių pajamų.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis taip pat laikosi nuomonės, kad darbo jėgos apmokestinimą reikia mažinti.
Tačiau Seimo vicepirmininkas, socialdemokratas Algirdas Sysas sako, kad tai yra utopinė idėja, kurios sėkmę sunkiai įsivaizduoja.

„Ne tik pramonininkai, tarptautinės institucijos, paties premjero suburta darbo grupė pasakė, kad Lietuvoje reikia mažinti darbo mokesčius, tačiau yra ir moksliniai tyrimai, kurie labai aiškiai rodo, kad bet kokie pajamų mokesčiai slopina augimą, konkurencingumą, daug efektyviau yra apmokestinti vartojimą ir turtą, nepriklausomai nuo to, ar tai yra gyventojų, ar įmonių pajamos“, – antradienio DELFI konferencijoje sakė N. Mačiulis.

Jo nuomone, šia formule pasirėmus galima labai aiškiai užsibrėžti mokesčių reformos kryptis.

„Aš manau, kad įmanoma Lietuvoje visiškai atsisakyti gyventojų pajamų mokesčio, nes jo administravimas yra pakankamai sudėtingas, taikomas dviejų dydžių tarifas, yra jo grąžinimai. Aš manau, kad GPM Lietuvoje turėtų visiškai nelikti, o praradimus savivaldybėms galima būtų kompensuoti turto mokesčiais, o valstybės biudžete – šiek tiek didesniu PVM, tam pakaktų poros procentinių punktų“, – komentavo ekonomistas.

Jo nuomone, tai suteiktų daugiau pliusų nei minusų.

„Įsivaizduokime, kokį efektą sukurtų 0 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifas. Jis pakeltų gyventojų perkamąją galią ir Lietuva pasidarytų sau unikalią reklamą. Puikiai žinome tokių šalių kaip Šveicarija, kurios pritraukia daugybę gyventojų, turinčių dideles pajamas ir ten registruoja gyvenamąją vietą dėl mokestinių galimybių. Taigi tokiu atveju atsiveria daugybė galimybių. Dabartinėje Lietuvos mokesčių sistemoje aš matau tokią galimybę“, – kalbėjo N. Mačiulis.

Verslininkai ne sykį skundėsi dabartiniu darbo jėgos apmokestinimu, kuris sudaro 38,9 proc. nuo darbo užmokesčio. Šiuos mokesčius sudaro GPM, mokesčiai „Sodrai“, sveikatos draudimo ir Garantinio fondo įmokos.

DELFI skaitytojų paklaustas, koks turėtų būti orus atlyginimas Lietuvoje, ekonomistas sakė, kad reikėtų kalbėti apie bendras šeimos pajamas.
„Kalbant apie gyventojų perkamąją galią, gebėjimą kokybiškai leisti laisvalaikį, keliauti į užsienį atostogauti bent du kartus per metus, pirkti įvairias paslaugas, nueiti į teatrą, mūsų vertinimu, Vilniuje trijų asmenų šeimai adekvatų gyvenimą galima susikurti gaunant 2 tūkst. eurų per mėnesį. Tai yra maždaug dvigubai daugiau nei dabar uždirba vidutines pajamas gaunanti šeima“, – komentavo N. Mačiulis.

Iki ketvirtadalio atlyginimų fondo Lietuvoje sudaro šešėlyje gaunamos pajamos.

„To priežastis yra neadekvati darbo jėgos mokesčių našta. Galima sakyti, kad ji yra tik šiek tiek didesnė už ES vidurkį, tačiau tada reikėtų žiūrėti į kitą pusę, kaip panaudojamos lėšos. Jeigu Lietuvoje lėšos būtų panaudojamos taip skaidriai kaip Skandinavijoje, tuomet socialinio draudimo ir pajamų mokesčiai būtų toleruojami. Dabar, kai didelė dalis gyventojų nemano, kad sumokėti mokesčiai panaudojami atsakingai ir skaidriai, tuomet ir yra didelis polinkis jų vengti“, – pabrėžė pašnekovas.

Todėl, jo nuomone, sprendžiant šešėlio problemą reikėtų pradėti nuo valstybės sektoriaus mažinant korupciją, skaidrinant viešuosius pirkimus.
R. Dargis taip pat išsakė nuomonę, kad reikia mažinti darbo mokesčius.

„Mes patys daugybę metų kalbame apie tai, kad mokesčiai darbo jėgai yra per dideli ir, tiesą sakant, aš nesuprantu priežasčių, kodėl mes neperžiūrime mokestinės sistemos dizaino. Darbo mokesčius mes turime vienareikšmiškai sumažinti ir, manyčiau, kad, nori nenori, reikėtų plėsti mokesčių bazę. Mes seniai kalbame, kad nekilnojamojo turto mokestis turėtų būti vienas iš esminių savivaldos mokesčių, lygiai taip pat ir automobilių mokestis. Mes turime aiškiai užsibrėžti, ko siekiame mokesčiais“, – teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.

Jis pabrėžė, kad valstybės keisdamos mokestinę sistemą gali pasiekti užsibrėžtų tikslų.

Estų atlyginimai – gerokai didesni

Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį 2015 m. ketvirtį vidutinis darbo užmokestis sudarė 700 eurų neatskaičius mokesčių.

Tuo metu Estijoje vidutinis darbo užmokestis pirmąjį 2015 m. ketvirtį buvo 1010 eurų neatskaičius mokesčių – 44 proc. didesnis neiLietuvoje. Latvijoje vidutinis uždarbis buvo 10 proc. didesnis – apie 770 eurų.

Mato didelę riziką

A. Sysas tvirtina, kad N. Mačiulio pasiūlymas yra utopinis ir negarantuotų prarastų GPM pajamų surinkimo iš kitų šaltinių.

„Pirmiausiai reikia padaryti visuotinį turto ir pajamų deklaravimą, tik tada galima susiskaičiuoti, kiek mes gautume ir kiek prarastume. Mes negalime rizikuoti valstybės biudžetu, nes gyventojų pajamų mokestis yra trečias pagal surinkimą biudžete“, – DELFI komentavo Seimo narys.

Jis tvirtina, kad Lietuvoje darbo jėgos mokesčiai yra vidutiniai, tačiau šalis gerokai atsilieka pagal kapitalo mokesčius.

„Jeigu kalbame apie visuotinį nekilnojamoj turto mokestį, tuomet nuo kokios ribos? Kai A. Sysas prabyla apie progresinį GPM, kai gaunantys minimalią algą būtų atleisti nuo mokesčio, o daugiau uždirbantys kompensuotų tą praradimą, tada apkaltina, kad tai yra socializmas. Pagal kapitalo apmokestinimą mes užimame paskutinę vietą Europos Sąjungoje. Akivaizdu, kad disproporcija yra didelė. Paskutiniuose Europos Komisijos pasiūlymuose taip pat rašoma, kad reikia atsigręžti į mokesčių sistemą ir ją koreguoti, bet politinės valios kažkaip nematau“, – tvirtino A. Sysas.

DELFI primena, kad gegužės viduryje Europos Komisija savo rekomendacijose Lietuvai nurodė mažinti darbo jėgos apmokestinimą ir didinti turto mokesčius. Apie tai ne sykį savo išvadose yra rašęs ir Tarptautinis valiutos fondas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close