captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vilniui ruošiamas pagalvės mokestis

Į Vilnių atvykstantiems turistams ateityje gali tekti labiau paišlaidauti – Lietuvos sostinė planuoja sekti kurortų pėdomis ir įvesti pagalvės mokestį.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

Į Vilnių atvykstantiems turistams ateityje gali tekti labiau paišlaidauti – Lietuvos sostinė planuoja sekti kurortų pėdomis ir įvesti pagalvės mokestį.

Šį mokestį kurortuose už kiekvieną naktį turi mokėti visi atvykėliai, kurie apsistoja apgyvendinimo įstaigose.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius sakė, kad šie pinigai turėtų būti nukreipti į planuojamą kurti maršrutų plėtros fondą.

„Mes buvome susitikę su Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija, kuri labai aiškiai pasakė, kad jie yra linkę tai svarstyti, jeigu tai bus išspręsta nediskriminacinėmis, aiškiomis sąlygomis ir jeigu tos lėšos bus naudojamos turistų pritraukimui ir savivaldybė prie to prisidės. Man tai atrodo visiškai logiški pageidavimai“, – DELFI komentavo jis.

Pasak mero, galutinio sutarimo šiuo klausimu dar nėra, bet planuoja susitarti.

„Galutinio sutarimo dar nėra, bet aš toliau kalbėsiuosi su asociacija, bus pateikti konkretūs planai ir, aš manau, kad pasieksime sutarimą. Labai svarbu, kad tai būtų ne šiaip mokėjimas, bet konkrečiam rezultatui, būtent tam ir reikalingas skrydžių skatinimo fondas“, – sakė R. Šimašius.

Meras tvirtina, kad pagalvės mokestis sostinėje neatsiras tol, kol nebus nuspręsta, kokia juridine forma bus įregistruotas skrydžių skatinimo fondas.

Jo nuomone, realu, kad tokia rinkliava galėtų atsirasti nuo kitų metų.

„Nesu tas žmogus, kuris džiaugtųsi naujų mokesčių įvedimu ir net neplanuoju mokesčių įvedimo, bet čia yra labiau toks kaip bendruomenės reikalas. Jeigu viešbučiams tai pasirodys priimtina, tai apsispręsime dėl dydžio, panaudojimo būdų ir įvedimo datos“, – komentavo R. Šimašius.

Tam, kad Vilnius galėtų numatyti pagalvės mokestį, reikia keisti Rinkliavų įstatymo. Jo pataisos praėjusiais metais pradėtos svarstyti Seime, Vyriausybė šių metų pradžioje joms pritarė, laukiama galutinio balsavimo Seime.

Minėto įstatymo pataisomis siūloma leisti rinkti pagalvės mokestį ne tik kurortuose, bet ir kituose miestuose.

Toks mokestis renkamas Druskininkuose, Birštone ir Palangoje. Už kiekvieną naktį Palangoje turistai moka 0,3 euro, Birštone ir Druskininkuose – 0,58 euro rinkliavą.

Finansų ministerija anksčiau skaičiavo, kad Vilniuje nustačius 0,58 euro mokestį, miestas gautų papildomai beveik 580 tūkst. eurų pajamų per metus.

Susisiekimo viceministras Ariandas Šliupas taip pat pripažįsta, kad vienas iš privačių viešbučių lėšų šaltinių galėtų būti pagalvės mokestis.

„Manau, kad tai būtų naudinga viešbučiams, nes kalbame apie turistų srautus, kurie galėtų geriau ir lengviau pasiekti Lietuvą. Iš to ir verslas turėtų naudą. Žvelgiant į kitų šalių praktiką, taip pat tai, kas vyksta kurortinėse teritorijose, pavyzdžiui, Druskininkuose, Palangoje, Birštone, manau, kad nėra teisinga, kad tai yra išimtinė kurortinių teritorijų teisė rinkti tokį mokestį. Tokią teisę turėtų turėti visi Lietuvos miestai“, – DELFI komentavo jis.

Viceministro nuomone, ne tik pagalvės mokestis galėtų sudaryti verslo įnašą į specialų Lietuvos pasiekiamumo gerinimo fondą.

Žvelgiant iš įmonių socialinės atsakomybės pusės, mano galva, verslas galėtų tam tikra dalimi solidarizuotis. Paimkime 10 tūkst. stabiliausių ir solidžiausių Lietuvos įmonių, kiekviena jų galėtų į vienokia ar kitokia forma įteisintą maršrutų plėtros fondą kasmet pervesti po 300 eurų. Tokia suma įmonei per metus yra tikrai niekas, nes reklamai ir kitiems tikslams išleidžiama daugiau, o iš 10 tūkst. įmonių galima būtų surinkti 300 tūkst. eurų. O tai yra pakankamai solidi suma, leidžianti galvoti apie rinkodarinę paramą vieno ar kito maršruto skatinimui“, – sakė A. Šliupas.

Penktadienį iš Vilniaus skrydžių žemėlapio išnykus bendrovei „Air Lituanica“, atsakingos institucijos aktyviau ėmė svarstyti kurti specialų fondą skrydžiams į Lietuvą pritraukti.

Apie šį fondą kalbama jau maždaug metus, tačiau realiai jis neveikia, neaišku ir koks bus jo teisinis statusas, nes reikia gauti Europos Komisijos pritarimą.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...