captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Šimašius apie žlungančią „Air Lituanicą“: ši kompanija negyva jau kurį laiką

Vilniaus miesto savivaldybės įsteigta ir finansinių sunkumų slegiama skrydžių bendrovė „Air Lituanica“ penktadienį nutraukė veiklą. Beveik dvejus metus veikusi įmonė pranešė, kad dalį jos keleivių aštuonias dienas skraidins Latvijos „Air Baltic“, su kuria atsiskaityta iš anksto.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

„Air Lituanicą“ pranešė, kad stabdo veiklą, nes iškilo rizika, jog dėl finansinių sunkumų ji gali nepajėgti įvykdyti visų įsipareigojimų keleiviams.

Civilinės aviacijos administracija (CAA) stabdo žlungančios oro bendrovės veiklos licenciją.

„airBaltic“ perima „Air Lituanica“ skrydžius

Baltijos šalių oro bendrovė „airBaltic“ perima „Air Lituanica“ skrydžius ir ištiesia pagalbos ranką keleiviams, kurių kelionių planus pakoregavo žinios apie šiandien veiklą nutraukusią lietuvių oro bendrovę „Air Lituanica“.

„Oro bendrovės „airBaltic“ pagrindinės rinkos yra Latvija, Lietuva ir Estija, čia ir toliau gerinsime teikiamas paslaugas ir stiprinsime pozicijas, pasiūlydami daugiau tiesioginių skrydžių. Mes jau vykdome tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į vakarų ar šiaurės Europą, palaipsniui šį skaičių plėsime. Taip pat padėsime keleiviams, kurie keliauja ar planavo keliauti su bankrutavusia bendrove. Specialias „gelbėjimosi“ kainas pasiūlysime ir keleiviams, kurių skrydžiai turėjo vykti tik vasaros pabaigoje. Šios dienos įvykiai dar kartą parodė, kad trys Baltijos šalys turi laikytis išvien, kad galėtų teikti geriausią paramą keleiviams, gerinti ekonomines sąlygas ir kurti naujas darbo vietas“, – sako „airBaltic“ generalinis direktorius Martinas Gaussas.

„airBaltic“ pirmoji oro bendrovė, kuri teiks pagalbą nukentėjusiems dėl „Air Lituanica“ bankroto. Nukentėjusieji turėtų kreiptis į „Air Lituanica“ personalą irarba pasirinktą kelionių agentūrą dėl tolesnių veiksmų. „airBaltic“ visiems „Air Lituanica“  keleiviams sudaro galimybę išsaugoti bilietus kelionei iki ir po birželio 6 d. už specialią 59–89 eur. kainą kelionei į vieną pusę. Jas užsakyti galima paskambinus į „airBaltic“ informacijos centrą.

Nebankrutuoja „kol kas“

Žlunganti Vilniaus savivaldybės valdoma oro bendrovė „Air Lituanica“ kol kas neplanuoja inicijuoti bankroto, tačiau neatmeta, kad tai gali padaryti jos kreditoriai.

„Kol kas tikrai nėra dar pagrindo inicijuoti, mes turime tam tikrų lėšų numatytai veiklai vykdyti ir stengsimės kiek įmanoma tą veiklą vykdyti“, – spaudos konferencijoje penktadienį pareiškė bendrovės atstovė Sandra Meškauskaitė.

Tačiau, pasak jos, negalima atmesti galimybės, kad dėl bankroto kreipsis bendrovės tiekėjai.

„Kada „Air Lituanica“ bankrutuos – taip, tai yra didelė tikimybė, gal ne šiandien, gal pirmadienį, antradienį kažkoks vienas iš tiekėjų kreipsis į teismą dėl bankroto procedūrų iškėlimo. Teismas, remiantis praktika, per kelias dienas gali patvirtinti“, – tikino „Air Lituanica“ atstovė.

Pasak jos, „Air Lituanica“ nuostoliai pernai siekė apie 10 mln eurų.

„Kiek šiandien yra lėšų sąskaitoje, tačiau taip, tikrai, skolos yra, – tikslių sumų negaliu pasakyti, bet pagrindiniai įsiskolinimai yra navigaciniai mokesčiai, o visi kiti atsiskaitymai – kuras, kai kurie mokesčiai už keleivius – buvo mokami išankstiniu būdu“, – tikino S.Meškauskaitė.

Negalėsime tiesiogiai nuskristi į tris miestus

CAA pranešė įvertinusi bendrovės finansinę būklę ir nustačiusi, kad ji negali įvykdyti finansinių įsipareigojimų. Pasak pranešimo, licencija stabdoma nuo gegužės 23 dienos ir bus laukiama papildomos informacijos dėl galimybių tęsti veiklą ar ją galutinai nutraukti.

Teigiama, kad įmonei iškilo reali apyvartinių lėšų trūkumo problema ir grėsmė skrydžių saugai.

DELFI.lt praneša, jog iš sostinės oro žemėlapio išnykus „Air Lituanica“, į Miuncheną, Hamburgą ir Prahą tiesioginių skrydžių nebeliks.

„Į kitus oro uostus mes turėjome bent po du vežėjus, taigi tose kryptyse kitas vežėjas ir toliau išlieka“, - DELFI sakė valstybės įmonės Lietuvos oro uostai Komercijos direktorė Jūratė Baltrušaitytė.

Iki veiklos sustabdymo „Air Lituanica“ skraidino dešimčia krypčių.

„airBaltic“ skelbia nuo rugsėjo iš Vilniaus skraidinsianti į Briuselį, Berlyną, Paryžių, Stokholmą, Varšuvą, Helsinkį. Taip pat ji ir toliau tęs vykdomus tiesioginius skrydžius į Amsterdamą ir Rygą.

„Oro bendrovės „airBaltic“ pagrindinės rinkos yra Latvija, Lietuva ir Estija, čia ir toliau gerinsime teikiamas paslaugas ir stiprinsime pozicijas, pasiūlydami daugiau tiesioginių skrydžių. Mes jau vykdome tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į vakarų ar šiaurės Europą, palaipsniui šį skaičių plėsime. Šios dienos įvykiai dar kartą parodė, kad trys Baltijos šalys turi laikytis išvien, kad galėtų teikti geriausią paramą keleiviams, gerinti ekonomines sąlygas ir kurti naujas darbo vietas“, – pranešime spaudai cituojamas „airBaltic“ generalinis direktorius Martinas Gaussas.

Investuotojų forumo atstovė Rūta Skyrienė komentavo, kad netekusi „Air Lituanica“ skrydžių visų pirma Lietuva praranda savo įvaizdį.

„Esame nepavydėtinoje padėtyje ir čia („Air Lituanica“ – red.) buvo bandymas gelbėtis, kad atsirastų tiesioginiai skrydžiai į Vilnių. Dabar reikės skristi per Latviją arba pigiomis oro linijomis. Tai nelabai patrauklu investuotojams“, - kalbėjo pašnekovė.

R. Skyrienė teigė, kad investuotojai skraido ir pigiomis oro linijomis, tačiau dėl jų patogumo norėtųsi, kad šalyje būtų galimybė turėti vežėją, kuris skraidintų tiesiai iš Vilniaus.

R.Šimašius neatskleidžia, kiek kainuos „Air Lituanica“ žlugimas

Vilniaus meras kol kas neatskleidžia, kiek savivaldybei kainuos savivaldybės valdomos oro bendrovės „Air Lituanica“ žlugimas. Skirtingai nei oro bendrovės įkūrimo iniciatorius Artūras Zuokas, Remigijus Šimašius neketino toliau finansuoti nuostolingai veikiančios įmonės.

R. Šimašius. V. Skaraičio (BFL) nuotr.

„Savivaldybė dėl „Air Lituanica“ egzistavimo patirdavo ne mažiau kaip 10 mln. eurų nuostolių per metus, ir tai yra pagrindinė problema. Kaip žinia, Vyriausybė prie „Air Lituanicos“ išlaikymo prisidėti nepanoro, o privačiam investuotojui tai nėra palanku. Kalbant apie skolas, jos yra susijusios su keleivių teisių realizavimu – yra atskirų savivaldybės įmonių duotos garantijos, ir kiek tai bus susiję su tomis garantijomis, tiek savivaldybei uždarymas gali kainuoti“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė R.Šimašius.

Anot jo, savivaldybė žino preliminarią sumą, tačiau jos neatskleidė, visus tikslius duomenis esą turi pati bendrovė.

„Air Lituanica“ veikla jau ne kartą tirta ir turbūt pagrindinis dalykas yra ne pabaiga, o pradžia. Ten reikėtų ieškoti priežasčių, kodėl šiandien ši aviakompanija yra negyva ir tokia buvo jau kurį laiką. Situacija, kuomet aviakompaniją išlaikyti kainuoja 10 mln. eurų per metus ir ta suma ne mažėjo, o tik didėjo, tai natūralu, kad yra ne įmonės operacinio valdymo kliuviniai, bet tai įmonės strategijos problemos, o strategija buvo užprogramuota politiškai šiame kabinete, man dar jame nesant“, – atsakydamas į klausimą, ar savivaldybė pradės atskirą įmonės veiklos tyrimą teigė R.Šimašius.

Pasak jo, užtikrinant gerą susisiekimą su Vilniumi, bus daugiau dėmesio ir lėšų skiriama rinkodarai ir bendradarbiavimui su kitais miestais. Tam R.Šimašius ketina pirmadienį surengti pasitarimą.

R.Sinkevičius: investuotojas būtų išgelbėjęs „Air Lituanica“

Tuo metu susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius mano, jog bendrovė galėjo būti išsaugota, jei būtų susitarusi su potencialiais investuotojais. Jis atskleidė, kad tarp galimų investuotojų buvo bendrovės „Air Baltic“ ir „Estonian Air“, todėl jis apgailestavo, jog nepavyko sukurti bendros trijų Baltijos šalių oro bendrovės.

„Nėra labai malonus įvykis, mes tikėjome ta kompanija, kad ji sugebės pritraukti investuotojus, kooperuotis su kitomis Baltijos šalimis ir išvystyti šitą veiklą. (...) Ar buvo galima išvystyti iki nacionalinio lygmens vežėjo? Manau, jei būtų kooperuotasi tarp trijų Baltijos valstybių ir būtų investuota, tai, matyt, tokią kompaniją galėjome turėti. Apgailestaujame, kad nebuvo rastas investuotojas ir nebuvo apjungtos trijų Baltijos šalių rinkos“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė R.Sinkevičius.

R. Sinkevičius, V. Skaraičio (BFL) nuotr.

R. Sinkevičius, V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Pasak jo, tarp potencialių investuotojų į „Air Lituanica“ buvo „Air Baltic“ ir „Estonian Air“.

„Pasiūlymų įmonė turėjo ir ne vieną, kiek man žinoma, tris ar keturis. Arba nesusiderėjo dėl sąlygų, arba lėmė kitos ekonominės sąlygos. (...) Vienas iš jų – „Air Baltic“, kitas – Estijos kompanija. Šitos dvi buvo realios. Buvo vedama šneka ir su tam tikrais investuotojais iš Pietų Afrikos“, – sakė R. Sinkevičius.

„Air Lituanica“ apie stabdomą veiklą pranešė penktadienį.

„Manau, reguliavimo aplinka yra pakankama. Suprantama, kad nuo nulio pradėti kompaniją ir tikėtis, kad per metus ar du ji bus pelninga, matyt, neverta. Egzistuoja dar vienas aspektas – kompanija turi būti siekianti pelno, bet nors kompanija dirbo nuostolingai, tam tikra ekonominė grąža valstybės mastu buvo“, – sakė susisiekimo ministras.

Penktadienį „Air Lituanica“ pranešė stabdanti savo veiklą, o Civilinės aviacijos administracija (CAA) sustabdė jos veiklos licenciją iki lapkričio 22 dienos.

„Air Lituanica“ yra jau antra veiklą nutraukusi Lietuvos oro bendrovė – dėl finansinių problemų 2009 metų pradžioje skrydžius nutraukė šiuo metu jau bankrutavusi privataus kapitalo oro linijų bendrovė „flyLAL–Lithuanian Airlines“, kuri priklausė Gedimino Žiemelio valdomai investicijų bendrovei „ŽIA valda“ bei kitiems verslininkams.

„Air Lituanica“ galėjo tęsti veiklą – A. Zuokas

Žlunganti Vilniaus savivaldybės oro bendrovė „Air Lituanica“ galėjo toliau veikti, padidinus jos kapitalą, sako buvęs Vilniaus meras ir bendrovės įkūrimo iniciatorius Artūras Zuokas. Anot jo, sprendimas nutraukti bendrovės veiklą yra politinis.

„Aš nepateisinu šito sprendimo. Tai yra grynai politiškas sprendimas. (...) Tačiau būtent dėl politinių motyvų Remigijus Šimašius (dabartinis miesto meras – red. past.) atsisakė šitą sprendimą (įstatinio kapitalo didinimo – red. past.) teikti tarybai, todėl verslo planas yra nevykdomas“, – žurnalistams penktadienį sakė A. Zuokas.

Anot jo, jei bendrovės įstatinis kapitalas būtų padidintas, kaip numato penkerių metų verslo planas, bendrovė nebūtų žlugusi. Be to, teiginius, kad bendrovė per metus patirdavo maždaug apie 10 mln eurų nuostolių, A Zuokas vadina „nekompetencija, visišku reikalo nesupratimu arba tiesiog melavimu“.

A. Zuokas. T. Lukšio (BFL) nuotr.

Buvęs meras pridūrė, kad R. Šimašius esą pritarė „Air Lituanica“ kapitalo didinimui 800 tūkst. eurų – sprendimas buvo patvirtintas dar praėjusios tarybos, tačiau kapitalas nebuvo padidintas.

„Sunku man atsakyti. Griauti yra populiariau šiandieną Lietuvoje nei kurti. (...) Aš manau, šiuo atveju Remigijus Šimašius tiesiog nematė reikalo tam skirti dėmesio ir tęsti „Air Lituanicos“ veiklą“, – kalbėjo A. Zuokas.

Jo teigimu, vis dar yra du potencialūs investuotojai, norintys prisidėti prie „Air Lituanicos“ veiklos, su jais esą deramasi.

Apyvartos lėšų nebeturinti „Air Lituanica“ apie stabdomą veiklą pranešė penktadienį.

N. Mačiulis: buvo galima tai numatyti – neatsirado nė vieno strateginio investuotojo

Vilniaus savivaldybės įkurtos oro bendrovės „Air Lituanica“ žlugimą buvo galima numatyti, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. Pasak Nerijaus Mačiulio, tai, kad bendrovė nerado strateginio investuotojo, parodė ir jos perspektyvas rinkoje.

„Manau, kad čia toks labai realus scenarijus buvo, vertinant tai, kad nuo pat veiklos pradžios jos veikė nuostolingai ir kiekvienais metais tas nuostolis vis didėjo. Galima trumpuoju laikotarpiu finansuoti iš biudžeto, bet turime atsiminti, kad pagal Europos Sąjungos konkurencijos teisę tai yra nelegali veikla, ir anksčiau ar vėliau būtų tekę susitaikyti su baudomis“, – BNS sakė N.Mačiulis.

N. Mačiulis. V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Pasak jo, įmonė nebuvo perspektyvi, nes nesugebėjo sudominti investuotojų: „Man labai geras indikatorius įmonės sveikatos ir jos perspektyvos, kad nepaisant didelių pastangų, nebuvo rasta investuotojo, kuris norėtų čia įdėti bent vieną eurą“.

N.Mačiulio teigimu, jeigu savivaldybė ir būtų toliau finansavusi „Air Lituanica“, ši negalėjo garantuoti pelningos veiklos.

„Nėra jokių garantijų, kad avialinijos pradėtų veikti efektyviau, vykdytų pakankamai skrydžių ir sugebėtų nugalėti konkurentus ir būtų nenuostolingos. Galima projektuoti ir planuoti, bet patirtis rodo, kad jokios avialinijos Lietuvoje nesugebėjo veikti pelningai. Na, prielaidų, kad šį kartą būtų kitaip - nežinau, iš kur jas būtų galima ištraukti“, - aiškino ekonomistas.

Anot N.Mačiulio, „airBaltic“ sprendimas perimti dalį skrydžių yra teigiamas žingsnis.

„Šis scenarijus, kurį dabar matome Lietuvoje, kad trumpuoju laikotarpiu – artimiausią savaitę – „Air Baltic“ perima skrydžius, palieka vilties, kad „Air Baltic“ vykdys skrydžius tiesiogiai į kitas sostines ir toliau“, – sakė jis.

Viltis deda į „Air Baltic“

Ekonomistas tikisi, kad ateityje „Air Baltic“ glaudžiau bendradarbiaus su Lietuva ir taps regionine bendrove, užtikrinančia susisiekimą tarp Vilniaus ir kitų Europos sostinių.

„Jeigu būtų ieškoma tampresnio bendradarbiavimo tarp Lietuvos ir Latvijos, gal net ir Estijos, vykdant skrydžius, mes galėtume matyti skandinavišką modelį - aš matau labai daug prielaidų tam, bet reikia ir Lietuvos iniciatyvos“, - teigė N.Mačiulis.

Nuostolių kamuojama „Air Lituanica“ penktadienį pranešė, kad nuo šeštadienio atšaukia visus skrydžius. Dalį jos keleivių 8 dienas skraidins „Air Baltic“, o dėl tolesnių skrydžių turėtų paaiškėti vėliausiai pirmadienį.

„Air Baltic“ jau yra nukentėjusi nuo anksčiau bankrutavusios Lietuvos oro bendrovės „flyLAL-Lithuanian Airlines“ - areštuotas 200 mln. litų (58 mln. eurų) vertės jos ir Rygos oro uosto turtas.

Lietuvos ekspertai yra nustatę, kad 2004-2008 metais dėl „airBaltic“ ir Rygos oro uosto veiksmų „flyLAL“ patyrė 150 mln. litų nuostolių. 2006 metais Latvijos konkurencijos taryba pripažino, kad Rygos oro uosto nuolaidos iškreipia rinką ir yra naudingos dviem įmonėms – „Air Baltic“ ir Airijos „Ryanair“.

Vasaros sezonui pardavė bilietų už 2,2 mln. eurų

Preliminariais duomenimis, šių metų vasaros sezonui, kuris truks iki paskutinio spalio sekmadienio, „Air Lituanica“ pardavė bilietų už 2,2 mln. eurų.

Penktadienį „Air Lituanica“ paskutinį kartą skraidins į Amsterdamą, Paryžių ir Taliną bei atgal, po to aštuonias dienas „Air Baltic“ skraidins visais maršrutais: Amsterdamą, Briuselį, Prahą, Miuncheną, Berlyną, Paryžių, Bilundą, Stokholmą ir Taliną.

Bendrovė pranešė, kad su nukentėjusiais keleiviais bus atsiskaitoma pagal Europos Bendrijos reglamentą ir Monrealio konvenciją – neradus kito tinkamo maršruto, bus grąžinami sumokėti pinigai už bilietus. Įmonės akcininkė bendrovė „Start Vilnius“ yra įsipareigojusi užtikrinti atsiskaitymą su keleiviais.

Pasak pranešimo, kelias dienas „Air Lituanica“ dar tarsis su „Air Baltic“ ir ieškos finansinių galimybių, kad keleiviai, kurių skrydžiai buvo suplanuoti po gegužės 30 dienos, galėtų skristi su „Air Baltic“.

Ankstesnė Vilniaus valdžia bandė gelbėti oro bendrovę, prašydama Vyriausybės finansinės ar kitokios paramos, taip pat ieškant strateginio investuotojo. Miestas įmonei neseniai skyrė 6,872 mln. eurų, tačiau būtinų dar 5 mln. eurų naujoji miesto valdžia neketino skirti.

2012 metais, tuometinio mero Artūro Zuoko iniciatyva įkūrus oro bendrovę, tikėtasi, kad 49 proc. jos akcijų įsigis strateginis investuotojas, kurio nepavyko rasti. Savivaldybė turėjo valdyti 34 proc., o 17 proc. akcijų – Lietuvos investuotojai.

„Start Vilnius“ kontroliuojama bendrovė „Air Vilnius Group“ dabar valdo 68,73 proc. Dar 30,51 proc. akcijų priklauso daugiau nei 40 fizinių ir juridinių asmenų vienijančiai bendrovei „Air Lituanica Club“, 0,76 proc. – Lietuvos pašto antrinei įmonei „Baltic Post“.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...