captcha

Jūsų klausimas priimtas

Svarsto keisti mokesčius: gali būti gerų žinių mažai uždirbantiems

Vyriausybėje svarstoma idėja keisti dirbančiųjų pajamų apmokestinimą.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Vyriausybėje svarstoma idėja keisti dirbančiųjų pajamų apmokestinimą.

Premjero Algirdo Butkevičiaus atstovė spaudai Evelina Lazdauskienė DELFI pripažino, kad šiuo metu atliekami skaičiavimai dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimo.

„Svarstoma idėja dėl galimybės šiek tiek padidinti NPD, tačiau sprendimas dar nėra priimtas, nes būtina atsižvelgti į galimybes. Reikia palaukti antrojo ketvirčio BVP duomenų, tuomet galėsime kalbėti konkrečiau“, – komentavo ji.

Pasak pašnekovės, padidintas NPD leistų dirbantiems žmonėms gauti didesnes pajamas.

Į detales, kiek galėtų augti neapmokestinamosios pajamos, premjero atstovė spaudai nesileido.

Lietuvoje NPD taikomas žmonėms, kurie per metus uždirbo iki 38,3 tūkst. Lt (kiek daugiau nei 11 tūkst. eurų) neatskaičius mokesčių. Tačiau jis, priklausomai nuo atlyginimo, yra skirtingas.

Minimalią algą uždirbantiems žmonėms taikomas 166 eurų NPD, kuris palaipsniui mažėja, kol pasiekiama minėta metinių pajamų suma.

Taip pat tėvams už kiekvieną auginamą vaiką ar įvaikį, nepriklausomai nuo pajamų, kas mėnesį taikomas 60 eurų papildomas NPD.

Taigi, jeigu padidėtų neapmokestinamosios pajamos, atlyginimas „į rankas“ taip pat būtų didesnis, nes nuo mažesnės sumos būtų skaičiuojami mokesčiai.

Pradžiugintų gaunančius minimalią algą

Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas, ekonomistas Raimondas Kuodis sako A. Butkevičiaus mokesčių darbo grupei siūlęs grįžti prie jo dar A. Kubiliaus Vyriausybei siūlytos NPD formulės, kuri lemtų, kad nuo minimalios algos mokesčių beveik nereikėtų mokėti.

„Reikia sisteminės reformos, kuri guli pas premjerą stalčiuje. Tik, nepanašu, kad jis žada kažką su ja daryti. Mano 2008 m. siūlymas  mokesčių sistemą padarytų kur kas labiau progresinę nei ji yra dabar. Toks sprendimas paliktų daugiau pajamų mažiau uždirbančiųjų rankose. O tai yra gerai ekonomikai, nes šie žmonės beveik visus pinigus išleidžia ne importuojamoms prabangos prekėms, o lietuviškai duonai ir panašiems dalykams“, – DELFI komentavo ekonomistas.

Iki 2008 m. pabaigos Lietuvoje visiems darbuotojams, nepriklausomai nuo pajamų, buvo taikomas vienodas NPD.

Būtent R. Kuodžio siūlymu jis buvo diferencijuotas, kai didžiausias NPD taikomas minimaliai algai, palaipsniui jis mažėja, o nuo tam tikro pajamų lygio NPD visai nebelieka, nes daug uždirbantiems NPD nelabai svarbus.

Tačiau ekonomistas tvirtina, kad politikai sugadino jo idėją.

„Iki 2009 m. pradžios NPD buvo taikytas tiek mažai, tiek daug uždirbantiems, todėl pasiūliau formulę, kuri biudžetui neturėtų jokios įtakos. Tačiau Finansų ministerija kažkodėl nutarė pataupyti ir pakeitė mano formulės parametrus, be to, buvo atskirtas privalomojo sveikatos draudimo mokestis, kuriam NPD netaikomas, o tai lėmė, kad šis šūvis buvo iššautas beveik be efekto“, – teigė R. Kuodis.

DELFI jau rašė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė Finansų ministerijai siūlymą reformuoti dabartinę NPD tvarką, kad būtų kuo mažiau žmonių, kurie pasibaigus metams lieka skolingi valstybei.

VMI duomenimis, kasmet beveik ketvirtadalis pajamas deklaruojančių žmonių valstybei turi primokėti gyventojų pajamų mokesčio.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...