captcha

Jūsų klausimas priimtas

Graikijos žaidimas baigiasi?

Panašu, kad investuotojai Graikijos išsikapstymo iš skolų neprognozuoja.
Y/. Varoufakis, AFP/Scanpix nuotr.
Y/. Varoufakis, AFP/Scanpix nuotr.

Panašu, kad investuotojai Graikijos išsikapstymo iš skolų neprognozuoja.

Pirmadienį žurnalo „Valstybė“ surengtoje konferencijoje „Investicijos LT“ investicinės bankininkystės konsultacijų bendrovės „Evernord“ partnerė Jolanta Jurga atkreipė dėmesį, kad Graikijos elgesys kamšant skolų skyles pasitikėjimo nekelia.

„Europoje didžiausia rizika yra Graikija. Euro zonos šalys, vadovaujamos Vokietijos, laikosi griežtos pozicijos. Buvo manyta, kad Graikija nesugebės atiduoti pinigų Tarptautiniam valiutos fondui (TVF), tačiau ji sugebėjo tai padaryti labai įdomiu būdu – pasiskolindama iš to paties TVF. Na, mes visi turėtume labai įdomiai žiūrėti į tuos asmenis, įmones, valstybes, kurios atiduoda savo skolas pasiimdami bobutės paskolą ar SMS kreditus“, – susirinkusiems kalbėjo ji.

DELFI jau rašė, kad Graikijos vyriausybė paprašė visų Graikijos ambasadų ir konsulatų į Graikijos mokesčių inspekcijos sąskaitą pervesti bet kokias turimas sukauptas lėšas. To iki šiol nėra buvę.

Pasak pranešėjos, dabartinis Graikijos elgesys leidžia jai pragyventi keletą savaičių.

„Kaip bebūtų, manau, kad Graikijoje bus prieitas liepto galas. Dabar yra surinkinėjamos lėšos iš įvairių savivaldybių tam, kad būtų padengti valdininkų atlyginimai. Manome, kad to užteks dviem–trim savaitėms. Birželį vėl bus eilinis mokėjimas į TVF, todėl turėtų būti labai atsargus investavimas. Manau, kad dabar žmonės mažiau investuoja į rizikingas rinkas laukdami, kas gi bus su Graikija. Manau, kad tai yra teisingas sprendimas, nes tai mes pamatysime birželį“, – sakė J. Jurga.

Ji atkreipė dėmesį, kad bankrotas Graikijai nėra jokia naujiena.

„Jeigu kalbėtume apie pačią Graikiją, tai jai nėra naujiena. Jeigu žiūrėtume į paskutinius du dešimtmečius, tai per šį laiką Graikija buvo net šešis kartus bankrutavusi. O jeigu vertintume paskutinius beveik du šimtmečius, tai 90 metų Graikija praleido bankrotų ar restruktūrizavimų procesuose“, – tvirtino J. Jurga.

Šiuo metu, pasak jos, devynių pasaulio valstybių skolos ir BVP santykis viršija 300 proc., o 39 valstybių skolos viršija BVP.

DELFI primena, kad praėjusią savaitę Graikijos finansų ministras Yanis Varoufakis pareiškė, jog šalies įsiskolinimų išmokėjimai atrodo neįgyvendinami, todėl Graikijos skolos grąžinimas Europos centriniam bankui (ECB) turėtų būti atidėtas.

„Liepos–rugpjūčio mėnesiais Finansų ministerija turės vienaip ar kitaip iš mūsų partnerių skolintis 6,7 mlrd. eurų, kad sumokėtų už išplatintas pagal SMP programą obligacijas“, – Y. Varoufakis kalbėjo konferencijoje Atėnuose. SMP programa pareigūnas pavadino ECB vykdytą obligacijų supirkimo operaciją pagal Vertybinių popierių rinkos programą 2010–2011 metais.

„Apie 27 mlrd. eurų vertės obligacijų dar liko – ši suma turėtų būti grąžinta per ateinančius mėnesius ar metus. Išmokos už nurodytas obligacijas turėtų būti nukeltos į tolimesnę ateitį – tai aišku“.

Graikija praėjusią savaitę jau buvo priversta imti lėšas iš skubiosios pagalbos rezervo, kad galėtų sumokėti susidariusį įsiskolinimą TVF. Šalies vyriausybė rezervines lėšas sumokėti 750 mln. eurų skolą panaudojo dar pirmadienį, likus dienai iki galutinio įmokos termino.

Graikijos skolos sudaro apie 300 mlrd. eurų. Užsienio analitikai skaičiuoja, kad dabartinėms Graikijos skoloms padengti reikėtų maždaug 60 metų.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...