captcha

Jūsų klausimas priimtas

Susitikime su A. Dulkiu prezidentė aptarė „neskaidrų valstybės tarnautojų pasipinigavimą“

Valstybės tarnautojams sudarant papildomas darbo sutartis su savo darbovietėmis kyla klausimas dėl vadovų atsakomybės, po susitikimo su šalies prezidente Dalia Grybauskaite kalbėjo naujasis Valstybės kontrolės vadovas Arūnas Dulkys.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Valstybės tarnautojams sudarant papildomas darbo sutartis su savo darbovietėmis kyla klausimas dėl vadovų atsakomybės, po susitikimo su šalies prezidente Dalia Grybauskaite kalbėjo naujasis Valstybės kontrolės vadovas Arūnas Dulkys.

„Tikrai turi būti užkardyta tokia galimybė, jeigu pareigų aprašyme šitos funkcijos dubliuojasi <...> negi ten nekyla klausimų dėl efektyvumo, dėl viešųjų ir privačių interesų, dėl moralės, etikos ir kitų dalykų“, – sakė A. Dulkys.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, susitikusi su Valstybės kontrolės vadovu Arūnu Dulkiu, teigia, kad valstybės lėšų valdymas turi būti skaidrus.

Pasak D. Grybauskaitės, siekiant užtikrinti skaidriai panaudoti valstybės lėšas, vien tik planinio audito nepakanka. Prezidentė sako, kad paaiškėjus apie galimo piktnaudžiavimo atvejus Valstybės kontrolė turi reaguoti greitai ir pati savo iniciatyva atlikti operatyvius auditus.

Anksčiau kontrolės atliktas tyrimas nustatė valstybės tarnyboje atsiradusią praktiką, kai valdininkai sudaro papildomas darbo sutartis su juos jau įdarbinusia institucija. Šalies vadovės teigimu, tokia praktika, kai už tą patį darbą mokama du kartus, nėra suderinama su skaidrumo reikalavimais ir neleidžia užtikrinti racionalaus ES lėšų panaudojimo.

Valstybės pinigų plovimu prezidentė sausį yra pavadinusi situaciją, kai 14 Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbuotojų, rengdami naująjį socialinį modelį darbo metu, gavo tiek pagrindinę algą, tiek atlygį pagal projektinę darbo sutartį.

Prezidentūros teigimu, šių metų pradžioje papildomas darbo sutartis su savo darboviete taip pat buvo sudaręs 21 Sveikatos apsaugos ministerijos tarnautojas, Ūkio ministerijoje tokių atvejų buvo 7, Valstybinėje mokesčių inspekcijoje – 25, Informacinės plėtros komitete prie Susisiekimo ministerijos – 10.

Prezidentės vyriausioji patarėja Giedrė Kaminskaitė–Salters penktadienį po susitikimo priminė, kad valstybės vadovė yra pateikusi pataisas, kurios užkirtų kelią „valstybės tarnautojų neskaidriam pasipinigavimui“.

Anot patarėjos, Valstybė kontrolė turi vykdyti ne tik suplanuotus auditus, bet ir operatyvinius tyrimus, kaip ir buvo padaryta šiuo atveju.

A. Dulkys aiškino, kad, jo vertinimu, moraliai elgiantis ir dabartinio teisinio reguliavimo užtektų, ne viskas reguliuojama teisės aktais – daug kur reikia tiesiog „paprasto sveiko proto“.

„Asmeniškai grįžau kažkurią darbo dieną namo, atsisėdau ir pagalvojau – įdomu, ar po sąžiningo aštuonių ir daugiau valandų darbo, kiek aš dar galėčiau sudaryti papildomų darbo sutarčių ir dirbti efektyviai <...>. Jeigu pasižiūrėtume morališkai, tai, mano nuomone, ir dabar lyg tų teisės aktų turėtų užtekti. Bet jie neveikia. Vadinasi, trūksta kažkokių moralinių rėžimų“, – kalbėjo jis.

Šalies vadovė per susitikimą, be kita ko, pabrėžė, kad Valstybės kontrolė, kaip aukščiausia valstybinio audito institucija, turi ir toliau išlikti nepriklausoma.

„Prezidentė taip pat pažymėjo, kad Valstybės kontrolė turės atsakingai vykdyti naujai jai priskirtą funkciją – vertinti Vyriausybės fiskalinę politiką taip, kad būtų išvengta populizmo valdant viešuosius finansus“, – kalbėjo patarėja.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...