captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rekomendacijos Lietuvai: sumažinkite mokesčius dirbantiems, imkitės NT ir automobilių

Lietuvai šiemet yra pateiktos rekomendacijos, kokias problemas metas spręsti jau dabar. Europos Komisija atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje daugiau nei 30 proc. gyventojų kyla skurdo rizika, dirbantys yra prispausti mokesčių naštos, o turtas, kurį apmokestinus, šalies ekonomikai kenkiama mažiau – neapmokestintas. Ekspertų vertinimu, pirmiausia –  tai visas nekilnojamasis turtas ir automobiliai.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Lietuvai šiemet yra pateiktos rekomendacijos, kokias problemas metas spręsti jau dabar. Europos Komisija atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje daugiau nei 30 proc. gyventojų kyla skurdo rizika, dirbantys yra prispausti mokesčių naštos, o turtas, kurį apmokestinus, šalies ekonomikai kenkiama mažiau – neapmokestintas. Ekspertų vertinimu, pirmiausiai – tai visas nekilnojamasis turtas ir automobiliai.

Europos Komisijos (EK) Taryba šiemet pateikė mažiau rekomendacijų nei įprasta. To priežastis – siekiama atkreipti dėmesį į skausmingiausias problemas, todėl rekomendacijos yra trys.

Vertindama Lietuvos ekonomikos sveikatą ir augimo perspektyvas, EK Taryba įvardijo šalies problemas.

„Lietuvos mokestinės pajamos labai priklauso nuo netiesioginio ir darbo jėgos apmokestinimo, o pajamos iš aplinkosaugos arba turto apmokestinimo vis dar labai nedidelės. Lietuvai tebekyla problemų dėl mokestinių prievolių, visų pirma susijusių su PVM, vykdymo“, – vardijama įžangoje į rekomendacijas. 

Kita problema – dėl demografinių priežasčių, migracijos ir prastų sveikatos priežiūros sistemos rezultatų Lietuvoje labai mažėja darbingo amžiaus gyventojų, o pensijų reformos priemonės, kurių imtasi, nepakankamos. 

„Daugiau nei 30 proc. Lietuvos gyventojų kyla skurdo rizika. Dėl piniginės socialinės paramos reformos ir geresnės ekonominės padėties poveikio labai sumažėjo socialinės paramos gavėjų ir išlaidų, skiriamų šiai paramai, dydis. Vis dėlto aktyvios darbo rinkos priemonės ir kitos paramos gavėjams remti skirtos paslaugos vis dar nepakankamos“, – konstatuojama dokumente.

Dėl šių ir kitų priežasčių, Lietuvai 2015–2016 m. rekomenduojama, pirma, toliau laikytis finansinės drausmės, išplėsti mokesčių bazę ir pagerinti mokestinių prievolių vykdymą. 

Antra, spręsti darbingo amžiaus gyventojų mažėjimo problemą, ruošti rinkai reikalingus specialistus ir gerinti sveikatos priežiūros sistemos rezultatus, taip pat – sumažinti didelę mokesčių naštą mažas pajamas gaunantiems asmenims, perkeliant mokesčių naštą kitiems šaltiniams, kurių apmokestinimas mažiau kenkia ekonomikos augimui.

Trečia, imtis visapusiškos pensijų sistemos reformos, sudaryti geresnes sąlygas įsidarbinti darbo ieškantiems asmenims.

Laukia skurdas ir darbas iki 75-erių

EK Tarybos pateiktos rekomendacijos parodo įsisenėjusias problemas, sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

„Visuomenei senstant daugėja pensininkų ir nematyti šių problemų bus sudėtinga: apie tai kalba ne tik EK, bet ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) bei ši Vyriausybė, programą patvirtinusi dar 2012 m. Ten irgi numatyta mažinti darbo jėgos apmokestinimą, socialinę atskirtį ir apmokestinti turtą. Tai, kad ji nėra vykdoma, irgi yra akivaizdus faktas“, – mano N. Mačiulis.

Pasak ekonomisto, mažas pajamas gaunančių žmonių gyvenimas iš esmės nepasikeitė, nes neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) keistas nežymiai. 

„Akivaizdu, kad NPD turi būti didinamas ne keliolika ar keliasdešimt eurų, kaip tai buvo padaryta prieš 1,5 metų, bet reikia ieškoti galimybių jį dvigubinti, kad mažiausias pajamas gaunančių asmenų pajamos būtų apskritai neapmokestinamos. Bet tada atsiranda butelio kaklelis, nes prarastas biudžeto pajamas reikia kompensuoti turto mokesčiais: arba plačiau taikyti nekilnojamojo turto (NT) mokestį, arba įvesti automobilio mokestį. Kitų išeičių nėra, tai ne kartą yra pasakiusi EK, TVF, bet ir premjero suformuota darbo grupė, kuri siūlė, kaip reformuoti mokesčių sistemą“, – primena N. Mačiulis.

Daugiau dėmesio reikia ir pensijoms: jei dirbančiųjų mažėja, akivaizdu, kad negalima visų iš jų surenkamų lėšų išmokėti dabartiniams pensininkams. 

„Prie tokių aplinkybių vienintelė išeitis yra leisti gyventojams daugiau kaupti antros pakopos pensijų fonduose. Kitu atveju, pensinį amžių reikės vėlinti iki 75-erių arba pasikliauti masine darbingų asmenų imigracija, kas irgi nėra lengvai įgyvendinama“, – mano pašnekovas.

Esančios problemos yra žinomos, bet pokyčių galima tikėtis ne anksčiau kaip 2017 m., sako N. Mačiulis, nes kitąmet – Seimo rinkimai ir politikai nerizikuos savo reitingais. Antra vertus, jo nuomone, sumažinus mokesčius dirbantiesiems ir apmokestinus NT bei automobilius, nauji mokesčiai nekelia pasipiktinimo.

„Įvedus visuotinį automobilio mokestį mokestinė našta vidutines ir mažesnes pajamas gaunantiems asmenims nepadidėtų arba sumažėtų: sumokėję automobilio mokestį, mažiau atseikės gyventojų pajamų mokesčio, o neturintys automobilio pajaus, kad mokesčiai sumažėjo. Tai būtų labai socialdemokratiškas sprendimas, didėtų pajamų apmokestinimo progresyvumas, platėtų mokesčių bazė – ką ir rekomenduoja tarptautinės institucijos“, – siūlo N. Mačiulis.

NT mokestis – neteisingas, trūks ne dirbančiųjų, o darbo vietų

Vilniaus universiteto profesorius, ekonomikos ekspertas Rimantas Rudzkis laikosi visiškai kitokios nuomonės nei N. Mačiulis. Jis įsitikinęs, kad NT mokestis yra neteisingas.

„Jeigu nuvažiuoji į Tailandą, mokesčių mokėti nereikia, o jei uždirbai pinigų, susimokėjai mokesčius ir pasistatei namą, jau turi mokėti mokesčius visą gyvenimą“, – kalba R. Rudzkis.

Pasak jo, NT mokestis atsirado istoriškai, nes jį yra palyginti lengvą surinkti, priešingai nei apmokestinus kilnojamąjį turtą. Paklaustas, ar teisinga būtų, jei apmokestinus turtą, būtų sumažinti mokesčiai darbui, R. Rudzkis neatmeta, kad tai – svarstytina.

„Vieną mokestį mažinti, kitą didinti – svarstytina, sutinku, bet galbūt reikėtų mažinti darbo jėgos apmokestinimą ir didinti PVM?“, – klausė jis.

Pašnekovas dėsto, kad mokesčius galima mažinti ir sumažinus išlaidas. 

„Šalies išlaidos nėra racionalios ir apie tai yra labai daug kalbėta: ar valstybės valdymo, kur dirba per daug žmonių, ar švietimo, kur yra neracionaliai panaudotų mokymosi vietų, sveikatos apsaugos srityje ar teisėsaugoje, kuri mums yra per didelė, per brangi ir nelanksti – tai reikėtų reformuoti“, – vardijo R. Rudzkis.

Paklaustas apie EK išvadą, kur nurodoma, kad „Lietuvai tebekyla problemų dėl mokestinių prievolių, visų pirma susijusių su PVM“, R. Rudzkis mano, kad Lietuvoje šešėlinės ekonomikos dydis nesiekia 25 proc., kaip yra skaičiavęs Lietuvos laisvosios rinkos institutas.

„Tai tikrai yra nepanašu į teisybę. Turime didžiulį eksportuojantį, valstybinį ir bankinį sektorius, kur viskas yra apskaitoma. Problemų yra su statybų sektoriumi ir nedidele dalimi prekybos, bet kad jie sudarytų 25 proc. visos ekonomikos, abejoju. Žinoma, šešėlinę ekonomiką reikia mažinti, jei tai yra įmanoma, bet tai – ne pati didžiausia Lietuvos problema, priešingai nei per žemas mūsų ekonomikos lygis, menkos investicijos ir dėl to – per didelė migracija. Mums reikia daug spartesnio ekonomikos augimo“, – kalbėjo R. Rudzkis.

Pernai Stokholmo aukštosios ekonomikos mokykla Rygoje (angl. Stockholm School of Economics in Riga, SSE Riga) skelbė, kad 2013 m. Lietuvos šešėlinės ekonomikos indeksas buvo 15,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir išliko mažiausias tarp Baltijos šalių.

Pasak R. Rudzkio, šiuo metu Lietuvoje darbingo amžiaus asmenų netrūksta, nes nedarbas siekia apie 10 proc., bet trūksta vienos ar kitos srities specialistų.

„Mes daug metų kalbame, kad ruošiame vienokius specialistus, o reikia kitokių, tik niekas nieko nekeičia“, – dėstė R. Rudzkis.

Skeptiškai jis vertina ir ilgalaikę prognozę, kad po kelių dešimtmečių Lietuvoje trūks dirbančiųjų. Jo manymu, nerimą turėtų kelti tai, kad nebus darbo vietų.

„Kai kalbama apie ilgalaikes problemas, pirmiausia reikia patyrinėti pasaulines tendencijas: labai gali būti, kad po 10 metų bus žmonių perteklius, o ne trūkumas, nes vyksta nepaprastai spartus naujos kartos automatizacijos diegimas tiek gamyboje, tiek paslaugose. JAV svarstoma, kad ne dirbančiųjų trūks, bet nebus, kur juos dėti. Lietuvos pramonėje dabar dirba kelis kartus mažiau žmonių nei 1998-ais, nors padaroma kelis kartus daugiau ir visa tai padarė modernizacija“, – primena R. Rudzkis.

Paaiškino, iš kur šešėlis

Kodėl Lietuvai vis dar nepavyksta sumažinti šešėlio iki Skandinavijos šalių lygio, įvardija N. Mačiulis.

„Pagrindinė šešėlio Lietuvoje priežastis – ne per dideli mokesčiai, o tai, kad gyventojai netiki, kad jų surinkti mokesčiai naudojami efektyviai ir skaidriai. Tam, kad būtų mokami mokesčiai, turi būti pasitikėjimas valdžia, čia yra aiškus tiesioginis ryšys, pažiūrėkime į Skandinaviją ar Šveicariją: gyventojai nori mokėti mokesčius, nes žino, kad už tai gaus vienokią ar kitokią naudą“, – kalbėjo jis.

Be to, N. Mačiulis, primena, kad reikia peržiūrėti ir baudų sistemą: ar už visus pažeidimus jos adekvačios, ar gerai funkcionuoja teisinė sistema, kad jų nepavyktų išvengti.

„Jei kontrabandą vežantys asmenys žino, kad tikimybė, kad jie bus pagauti, yra maža, o jei bus pagauti, dar nereiškia, kad bus nubausti, o net jeigu ir bus nubausti, tai bauda yra maža, turėsime klestinčią kontrabandą. Ir mes ją turime būtent dėl šių priežasčių, – apibendrina jis. – Bet valdžia turi pradėti nuo savęs ir korumpuoti politikai bei valstybės tarnautojai turi būti nubausti. Kai tai – palyginti vis dar retas atvejis, dalis gyventojų ne tik nesmerkia, bet ir toleruoja kontrabandą.“

DELFI primena, kad šiemet Lietuvai prisijungus prie euro zonos, ji turės prisidėti prie euro zonos šalims skirtų rekomendacijų įgyvendinimo. 

Paskelbus EK Tarybos rekomendacijas, jas birželį aptars Europos Sąjungos ministrai, o tada valstybių ir vyriausybių vadovai jas patvirtins.

Tikimasi, kad rekomendacijos bus priimtos liepą, o  tuomet valstybės narės turės jas įgyvendinti: įtraukti į 2015–2016 m. nacionalinės politikos ir biudžeto planus.

EK Taryba euro zonos šalims rekomenduoja įgyvendinti struktūrines reformas, kurios leistų sumažinti vidaus ir išorės skolas bei paskatintų investicijas. Tarp rekomendacijų euro zonos valstybėms: iki 2016 m. pavasario priimti sprendimus dėl darbo apmokestinimo mažinimo, paslaugų rinkos reformos, viešųjų išlaidų kokybės gerinimo.

Gegužės pradžioje paskelbtose EK prognozėse teigiama, kad Lietuvos BVP augimas šiais metais sieks 2,8 proc., o kitąmet paspartės iki 3,3 procento.

Nedarbo lygis, pernai augęs iki 10,7 proc., šiemet turėtų sumažėti iki 9,9 proc., kitais metais – iki 9,1 proc. Prognozuojama, kad vidutinis darbo užmokestis šiemet augs 4,6 proc., kitąmet – 4,5 procento.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...