captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvos banko apklausa: geopolitinė įtampa užgožia kitas rizikas

Lietuvoje veikiančios finansų įstaigos vis svarbesne laiko riziką dėl užsitęsusio mažų palūkanų normų laikotarpio, nors, tebetvyrant geopolitinei įtampai, rizika dėl Rusijos ir Ukrainos konflikto galimo ūmėjimo ir su juo susijusių padarinių tebėra vertinama kaip svarbiausia, rodo Lietuvos banko atlikta apklausa.
Pergalės dienos paradas Maskvoje, AFP/Scanpix nuotr.
Pergalės dienos paradas Maskvoje, AFP/Scanpix nuotr.

Lietuvoje veikiančios finansų įstaigos vis svarbesne laiko riziką dėl užsitęsusio mažų palūkanų normų laikotarpio, nors, tebetvyrant geopolitinei įtampai, rizika dėl Rusijos ir Ukrainos konflikto galimo ūmėjimo ir su juo susijusių padarinių tebėra vertinama kaip svarbiausia, rodo Lietuvos banko atlikta apklausa.

„Respondentų nuomone, svarbiausios tebebuvo su geopolitine įtampa Rytuose ir mažomis palūkanų normomis susijusios rizikos. Nors užsitęsusio mažų palūkanų laikotarpio rizika vertinama kaip labiau tikėtina nei prieš pusmetį, galimas Rusijos ir Ukrainos konflikto paūmėjimas tebėra laikomas labiausiai tikėtinu ir svarbiausiu rizikos šaltiniu“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius.

Geopolitinės rizikos svarbą atspindėjo ir tai, jog, finansų rinkos dalyvių nuomone, jau antrą pusmetį iš eilės didėjo tikimybė, kad artimiausiu metu įvyks didelis įvykis, neigiamai paveiksiantis šalies finansų sistemą. Per naujausią šiemet atliktą apklausą taip manančių buvo apie trečdalis. Kaip ir prieš pusmetį, galimu svarbiu įvykiu dažniausiai buvo įvardijamas geopolitinės įtampos Rytuose paūmėjimas.

Užsitęsęs mažų palūkanų normų laikotarpis buvo laikomas svarbia ir labiau nei prieš pusmetį tikėtina rizika, tačiau tikimybę, kad rizikos priedai staiga padidės, respondentai laikė maža. Mažų palūkanų normų rizikos tikimybė per pusmetį truputį padidėjo ir buvo suvokiama kaip didesnė nei vidutinė. Bankai šią riziką laikė šiek tiek labiau tikėtina nei kitos finansų įstaigos. Respondentų teigimu, riziką mažinti yra sudėtinga, o dažniausiai išvardytos priemonės apima investicijų diversifikavimą, nepalūkaninių pajamų didinimą ir atotrūkio tarp įsipareigojimų bei investicijų trukmių mažinimą.

Kibernetinių nusikaltimų riziką finansų įstaigos traktuoja irgi kaip vieną labiausiai tikėtinų ir galinčių neigiamai paveikti šalies finansų sistemą. Šią riziką finansų įstaigos vertina nevienodai: bankai įžvelgia didesnę šios rizikos išsipildymo tikimybę nei draudimo bendrovės. Tiek tikimybę, tiek galimą neigiamą poveikį respondentai vertina kaip daugiau nei vidutinius, o riziką, jų manymu, iš dalies švelnintų investicijos į informacinių technologijų apsaugą ir didesnis valstybės įsitraukimas.

Lietuvos bankas, siekdamas įvertinti Lietuvos finansų įstaigų požiūrį į šalies finansų sistemą ir galimus iššūkius tvariai jos raidai ateityje, atlieka apklausą dėl rizikų Lietuvos finansų sistemai. Apklausa atliekama du kartus per metus. Bankai, draudimo ir lizingo bendrovės, valdymo įmonės ir kitos finansų įstaigos įvertina svarbiausių rizikų Lietuvos finansų sistemai šaltinius, nepalankių įvykių pasireiškimo tikimybę ir galimą jų poveikį šalies finansų sistemai per artimiausius 6 mėn.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close