captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ką daryti su 1 tūkst. Lt MMA neišgalinčiomis mokėti įmonėmis?

Trišalės tarybos sudaryta darbo grupė penktadienį ėmėsi ieškoti modelių, kaip įmonės galėtų būti atleistos nuo kai kurių mokesčių, jei negali padidinti minimalios mėnesinės algos (MMA) darbuotojams nuo 850 iki 1 tūkst. litų.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Trišalės tarybos sudaryta darbo grupė penktadienį ėmėsi ieškoti modelių, kaip įmonės galėtų būti atleistos nuo kai kurių mokesčių, jei negali padidinti minimalios mėnesinės algos (MMA) darbuotojams nuo 850 iki 1 tūkst. litų.

Trišalėje taryboje buvo sutarta, kad mokesčių atidėjimas įmonėms, negalinčioms mokėti 1 tūkst. Lt MMA, nėra gera išeitis, nes atidėjimo terminui pasibaigus, įmonei mokesčių našta pasunkėja, nes vis tiek mokesčius reikės sumokėti, be to dar bus skaičiuojami palūkanos ir delspinigiai.

Trišalės tarybos narys ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Jonas Guzavičius dėstė, jog Mokesčių inspekcija ir dabar gali leisti įmonėms atidėti mokesčių mokėjimą pagal egzistuojančius mechanizmus, o jei įmonės turi poreikį sudaryti mokesčių atidėjimo sutartis, jos gali to prašyti.

Darbo grupė taip pat laikėsi pozicijos, kad atleisti nuo MMA didinimo įmonių negalima, nes tai numato Vyriausybės nutarimas. Dalis įmonių MMA galėtų nedidinti, jei būtų keičiamas Vyriausybės nutarimas.

„Rekomenduojama į regionus nesiorientuoti ir neskaldyti žmonių pagal pajamas ir negali būti priimtas sprendimas mokėti mažesnį MMA“, – konstatavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vedėja Eglė Radišauskienė.

„Tūkstantis turi būti žmogui, kad jis galėtų išgyventi“, – sakė Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Aleksandras Posochovas.

Tačiau užfiksuoti pasiūlymai, kurie darbdaviams MMA didinimą galėtų palengvinti, t. y. siūloma peržiūrėti neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) skaičiavimo metodiką, Viešųjų pirkimų įstatymą, kad įmonės, kurios jau laimėjo konkursus, galėtų paslaugų kainą padidinti padidėjus MMA.

Paslaugų įmonės skundėsi, kad biudžetinės įstaigos laiku neatsiskaito, todėl pajamos auga palyginti lėtai, atlyginimus jau reikia didinti, o kai išlaidos auga sparčiau nei pajamos bendrovėms gresia bankrotas.

Taip pat darbdavių ir valstybinių įstaigų – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Mokesčių inspekcijos, „Sodros“ – atstovai sakė sulaukę nusiskundimų, jog MMA padidintas be pereinamojo laikotarpio ir įmonės neturėjo laiko pasiruošti.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...