captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ore tvyro didesni mokesčiai

Profsąjungoms ir verslo atstovams ėmus kalbėti apie galimybę išeitinių išmokų mokėjimą nuo darbdavių pečių perkelti į specialų fondą, Ūkio ministerija paskaičiavo, kiek dėl to augtų mokesčiai.
Komunalinio ūkio darbuotojų piketas prie Seimo. V. Skaraičio (BFL) nuotr.
Komunalinio ūkio darbuotojų piketas prie Seimo. V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Profsąjungoms ir verslo atstovams ėmus kalbėti apie galimybę išeitinių išmokų mokėjimą nuo darbdavių pečių perkelti į specialų fondą, Ūkio ministerija paskaičiavo, kiek dėl to augtų mokesčiai.

Trišalei tarybai priklausančios verslo asociacijos didesnių priekaištų dėl tokio fondo kūrimo neturi, tačiau Investuotojų forumas kategoriškas – naujų mokesčių būti negali.

Ministerija teoriškai skaičiuoja, kad per metus darbdavio iniciatyva gali būti atleista apie 60 tūkst. darbuotojų, tai sudaro maždaug dešimtadalį visų, kurie statistiškai per metus Lietuvoje palieka darbą.

Taigi norint visiems šiems darbuotojams išmokėti vieno vidutinio atlyginimo dydžio (676,4 eurų) kompensaciją, per metus fonde reikėtų sukaupti apie 40 mln. eurų.

Šią sumą padalinus visam samdomų darbuotojų darbo užmokesčio fondui gaunama 0,43 proc. Tiek nuo kiekvieno atlyginimo papildomai turėtų mokėti darbdaviai. Jeigu būtų norima išmokėti dviejų vidutinių atlyginimų dydžio kompensaciją, tuomet tektų mokėti 0,85 proc. nuo viso darbo užmokesčio fondo.

„Atsižvelgiant į tai, kad kol kas iki galo nėra aišku, dėl kokio socialinio modelio bus sutarta, mūsų prognozės labai preliminarios ir be abejonės turės būti patikslintos, kai bus daugiau aiškumo. Pavyzdžiui, sutarimas Trišalėje taryboje, kiek darbdaviai sutiktų mokėti“, – DELFI komentavo ūkio viceministras Gediminas Onaitis.

Pasak viceministro, Ūkio ministerija siūlytų iš šio fondo mokėti ne visiems atleistiesiems, bet turintiems tam tikrą stažą, galbūt numatant progresyvumą.

„Taip pat galima mokėti ne iš karto po atleidimo, bet, pavyzdžiui, kas mėnesį ir nebemokėti jei žmogus susiranda kitą darbą. Tokiu būdu būtų pasiekiamas tikslas apsaugoti darbuotojų interesus netekus darbo ir nesukuriama perteklinė našta verslui, o tai reiškia išsaugoma daugiau darbo vietų“, – komentavo G. Onaitis.

Per krizę darbo netekusių žmonių būna daugiau, nors tai ir neatsispindi oficialioje statistikoje, kuri rodo, kad mažiau nei vienas procentas iš darbo išeinančių žmonių jį palieka darbdavio valia.

 

Lietuvos darbo biržos duomenimis, per patį ekonominės krizės įkarštį 2009 m. į darbo biržas kreipėsi 369,4 tūkst. bedarbių, o tai yra 72 proc. daugiau negu 2008 metais. Per 2010 metus šalies teritorinėse darbo biržose įregistruota 303,1 tūkst. bedarbių, 2011 m. – 256,7 tūkst.

DELFI primena, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu mokslininkų parengtame naujajame Darbo kodekso projekte siūloma drastiškai mažinti išeitines kompensacijas ir visiems darbuotojams mokėti vieno mėnesio išeitinę išmoką, o dirbusiems trumpiau nei vienerius metus – dviejų savaičių išmoką. Šiuo metu priklausomai nuo stažo darbuotojai gali gauti 1–6 mėnesių atlyginimo dydžio išmoką. Profesinės sąjungos kategoriškai pasisako prieš tokį išmokų sumažinimą ir reikalauja, kad naujajame fonde išmokos būtų mokamos atsižvelgiant į stažą, kaip yra dabartiniame Darbo kodekse.

Kentėtų tie, kurie neatleidžia

Investuotojų forumo vykdančioji direktorė Rūta Skyrienė tvirtina, kad Lietuvoje darbo jėgos apmokestinimas ir taip yra didelis, todėl jokių naujų mokesčių nereikia. Verslininkai ne sykį skundėsi dabartiniu darbo jėgos apmokestinimu, kuris sudaro 38,9 proc. nuo darbo užmokesčio.

Rūta Skyrienė. V. Skaraičio (BFL) nuotr.

„Nelabai suprantu, kodėl visi turi kaupti tą fondą. Toks fondas nebūtų sąžiningas tų darbdavių atžvilgiu, kurie ne atleidinėja, o tik priiminėja žmones. Tiesiog išeitinės išmokos turėtų būti sumažintos, o iš darbo išėjęs žmogus ir neradęs kito turėtų registruotis Darbo biržoje ir gauti bedarbio pašalpą. Tas siūlomas fondas sudarys galimybę įvesti naujus mokesčius, be to, kas į jį mokės? Tie, kurie moka, o juo pasinaudoti atsiras labai greitų“, – komentavo ji.

Paklausta, ar asociacija leistųsi į kompromisus, R. Skyrienė svarstė, kad galima būtų numatyti kompensaciją darbdavio sąskaita, kuri sudarytų vieno mėnesio vidutinį darbuotojo ir du minimalius atlyginimus.

Pašnekovė svarsto, kad mažesnės išeitinės kompensacijos padėtų atlyginimų didinimui.

„Sumažėjus išeitinėms kompensacijoms, darbdaviai mintyse pasiliktų mažiau pinigų atleidimo atvejui, taigi, tikėtina, kad tada ir atlyginimai galėtų didėti. Lietuvoje tiek minimali alga, tiek vidutinis atlyginimas yra mažas palyginus su kitomis šalimis. Čia tikrai reikia pokyčių“, – kalbėjo R. Skyrienė.

Siūlo, kad patys kauptų fondą

Lietuvos banko valdybos narys, ekonomistas Raimondas Kuodis laikosi nuomonės, kad reikia daugiau skaidrumo darbo santykiuose aiškiai nurodant, kad darbo jėgos mokesčius moka pats darbuotojas.

Pavyzdžiui, kad „darbdavio mokesčių dalį“ „Sodrai“ mokėtų patys darbuotojai.

„Taip pat yra ir su išeitinėmis išmokomis. Čia galėtų būti skaidriai kuriamas atskiras fondas ir darbuotojui, pavyzdžiui, būtų pasakoma: tavo alga yra 1100 eurų per mėnesį, bet mes skaidriai kas mėnesį iš jos paimsime po 20 eurų į fondą, iš kurio prireikus bus mokamos išeitinės pašalpos, tarkime, jei ateitų krizė ir darbdavys turėtų užsidaryti. Jei patys darbuotojai kauptų fondą, iš kurio būtų mokamos išeitinės išmokos, tai būtų skaidru. Krūvos ekonominių tyrimų vis vien rodo, kad visos tokios išmokos kaip „darbdavio dalis“ mokant „Sodrai“, atostoginiai, išeitinės išmokos yra mokamos iš pačių darbuotojų pinigų. Jei situacija būtų padaryta skaidresne, gal baigtųsi ginčai, kokios turi būti „garantijos“ darbuotojams“, – komentavo ekonomistas.

R. Kuodis. A. Ufarto (BFL) nuotr.

Reikėtų atsižvelgti į stažą

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Jonas Čičinskas specialaus fondo idėją taip pat palaikytų.

„Tokio fondo kūrimą vertinčiau teigiamai, nes tai sumažintų naštą verslui, o padidėjusias įmokas turėtų mokėti visi. Taigi krūvis kiekvienam verslininkui atskirai sumažėtų, o darbuotojų finansinis saugumas būtų užtikrintas, tik klausimas, kuriam laikotarpiui“, – DELFI komentavo jis.

Ekonomisto nuomone, išeitines išmokas perkėlus į specialų fondą vis tiek reikėtų atsižvelgti į darbuotojo turimą stažą. Dabar išmokos darbdaviams, ypač atleidžiantiems darbuotoją su didesniu stažu, yra labai didelės ir atgraso nuo darbuotojų samdymo, kai prireikia“, – tvirtino jis.

Jonas Čičinskas. A. Ufarto (BFL) nuotr.

Paklaustas, kaip galima apsaugoti tokį fondą nuo Vyriausybės sprendimų, pavyzdžiui, sunkmečiu sumažinti išmokas arba sustabdyti tokio fondo veiklą.

„Čia turėtų būti panašiai, kaip veikia pensijos ir kitos draudimo rūšys, pavyzdžiui, indėlių draudimas. Juk dabar atkuriame per krizę sumažintas pensijas. Aš manau, kad tokio galingumo garantijos būtų ir čia“, – svarstė pašnekovas.

J. Čičinskas taip pat mano, kad tam tikro dydžio išeitinę išmoką atleidžiamiems darbuotojams turėtų mokėti ir darbdavys.

„Pavyzdžiui, jam galėtų likti prievolė mokėti vieno mėnesio išeitinę išmoką, kad nesišvaistytų atleidimais“, – sakė jis.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...