captcha

Jūsų klausimas priimtas

JAV demokratai sugriovė B. Obamos planus

JAV Senato demokratai antradienį sudavė skaudų smūgį savo prezidentui Barackui Obamai, blokuodami teisės aktą, kuris būtų suteikęs jam laisvę greitai priimti didelio masto Ramiojo vandenyno regiono laisvosios prekybos sutartį.
Prezidentas Barackas Obama. Sipa USA/Scanpix nuotr.
Prezidentas Barackas Obama. Sipa USA/Scanpix nuotr.

JAV Senato demokratai antradienį sudavė skaudų smūgį savo prezidentui Barackui Obamai, blokuodami teisės aktą, kuris būtų suteikęs jam laisvę greitai priimti didelio masto Ramiojo vandenyno regiono laisvosios prekybos sutartį.

Respublikonai palaikė B.Obamos pastangas užsitikrinti teisę spręsti prekybos klausimus, bet daugelis demokratų jautėsi išduoti, nes projekte nebuvo numatyta priemonių, baudžiančių už manipuliacijas valiuta ir užtikrinančių apsaugą Amerikos darbininkams, nukenčiantiems dėl globalizacijos.

Naujas teisės aktas būtų leidęs B.Obamai pasiūlyti Kongresui balsuoti dėl šiuo metu derinamos Ramiojo vandenyno partnerystės (Trans-Pacific Partnership, TPP) sutarties arba būsimos JAV ir Europos Sąjungos laisvosios prekybos sutarties, nesuteikiant įstatymų leidėjams teisės pakeisti šiuos dokumentus.

Baltieji rūmai sakė, kad jiems reikalinga galimybė priimti laisvosios prekybos sutartis skubos tvarka, kad būtų galima užbaigti derybas su 11 kitų TPP projekto šalių ir išvengti pavojaus, kad Kongresas atliks kokių nors pataisų jau pasibaigus derinimams.

Demokratai atšaukė savo palaikymą, kai Senato respublikonų daugumos lyderis Mitchas McConnellas atsisakė sujungti minėtą teisės aktą su trimis kitais prekybos reguliavimo taisyklių paketais, iš kurių vienas numato priemones prieš manipuliavimą valiuta. Daugelis šiuos papildomus teisės aktus laiko kliūtimi plėtoti laisvą prekybą.

Protestuotojai prieš TTP sutartį JAV. AFP/Scanpix nuotr.

„Žinome, kad pasaulio ekonomika yra audringa jūra, o respublikonai prašo mūsų priimti prekybos paketą, kuris verčia amerikietį darbininką plaukti tais vandenimis kiauru laivu“, – sakė įtakingas Senato demokratas Chuckas Schumeris.

Visi demokratų senatoriai, išskyrus Tomą Carperį, balsavo prieš oficialų pasiūlymą pradėti debatus dėl minėto projekto. Kad pasiūlymas būtų priimtas, 100 vietų Senate jį turėjo palaikyti 60 įstatymų leidėjų, bet balsai pasiskirstė 52 prieš 45.

„Tai turėtų būti pagrindinis prioritetas demokratams ir respublikonams“, – pabrėžė už laisvąją prekybą pasisakantis T.Carperis, kuris prieš pat balsavimą surengė spaudos konferenciją, kurioje gyrė pasiūlymą suteikti Baltiesiems rūmams teisę spręsti dėl prekybos klausimų.

Tuo metu  Senato respublikonas Johnas Thun`'as sakė, kad šis demokratų akibrokštas B.Obamai, kuris laiko prekybos sritį bene pagrindiniu prioritetu per 21 likusį savo kadencijos mėnesį, prilygsta „prezidento numetimui po autobusui“.

M. McConnellas sakė, kad šis balsavimas buvo „šokiruojantis“, bet profsąjungos jį vadino Amerikos darbininkų pergale.

Senato finansų komiteto pirmininkas Orrinas Hatchas, vienas iš naujojo prekybą reguliuojančių teisės aktų paketo autorių, sakė esantis apstulbintas šios nesėkmės priimti susitarimą, palaikantį tiek prezidento viršenybę sprendžiant prekybos klausimus, tiek pataisas, numatančias pagalbos darbininkams programų finansavimą.

M. McConnellas. AFP/Scanpix nuotr.

„Mane glumina, kad jie taip pasielgė su prezidentu, (sprendžiant) dėl tokio masto teisės akto“, – piktinosi O. Hatchas.

Šis balsavimas įgaliojimų perdavimo proceso nesužlugdė, tik jį pavėlino. M.McConnellas sakė ketinantis iškelti šį klausimą dar kartą – galbūt po to, kai įstatymų leidėjai susitars, kaip pasielgti su minėtais keturiais prekybos reguliavimo paketais.

Tai gali būti bloga žinia B.Obamai, kuriam gali tekti susitaikyti su nepageidaujamomis prekybos reguliavimo taisyklėmis, kurias, anot Vašingtono administracijos, bus sunku įtikinti priimti TPP partnerius.

Kritikai argumentuoja, kad 12 šalių apimančios laisvosios prekybos zonos įkūrimas paskatins lenktynes dėl mažiausio darbo užmokesčio, o JAV darbininkai negalės varžytis su pigia darbo jėga šio projekto partnerių šalyse, tokiose kaip Čilė, Peru ir Vietnamas.

„Pasitikėkit mumis – mes žinome, kas geriausia darbininkams“. Bet juk taip nėra“, – sakė didžiausios Amerikos profsąjungos AFL-CIO, atstovaujančios 12 mln. darbininkų, prezidentas Richardas Trumka.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...