captcha

Jūsų klausimas priimtas

Sutarė greičiau atleisti iš darbo

Profsąjungos, darbdavių ir Vyriausybės atstovai nesutaria, kokio dydžio išeitines kompensacijas turi gauti iš darbo atleidžiami darbuotojai. Tačiau sutarta kitu klausimu – dėl įspėjimo termino trumpinimo.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Profsąjungos, darbdavių ir Vyriausybės atstovai nesutaria, kokio dydžio išeitines kompensacijas turi gauti iš darbo atleidžiami darbuotojai. Tačiau sutarta kitu klausimu – dėl įspėjimo termino trumpinimo.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu mokslininkų parengtame naujajame Darbo kodekso projekte siūloma drastiškai mažinti išeitines kompensacijas ir visiems darbuotojams mokėti vieno mėnesio išeitinę išmoką, o dirbusiems trumpiau nei vienerius metus – dviejų savaičių išmoką.

Šiuo metu, priklausomai nuo stažo, darbuotojai gali gauti 1–6 mėnesių atlyginimo dydžio išmoką.

„Atkreipkite dėmesį, kad šiame kodekse mažinamos visos išmokos darbuotojo sąskaita: mažinamos prastovos, išeitinės, įspėjimo terminai“, – antradienį Trišalės tarybos posėdyje sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas.

Trišalei tarybai pirmininkavusi Maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė piktinosi, kad siūlomame Darbo kodekse visiškai nenorima atsižvelgti į darbuotojo stažą vienoje darbovietėje.

„Dviejų mėnesių išeitinės (buvo siūloma, kad vieną mokėtų darbdavys, o kitą – specialus fondas) yra per mažos ir mes su tuo negalime sutikti“, – sakė ji.

Naująjį Darbo kodekso projektą rengusios darbo grupės vadovas Tomas Davulis tvirtino, kad dabartines išmokas gauna mažuma atleidžiamų darbuotojų.

„Kam reikalinga išeitinė? Ar pinigams numelžti, ar netektoms pajamoms kompensuoti?“ – klausė jis profsąjungų, pabrėždamas, kad netektoms pajamoms kompensuoti siūloma mokėti didesnes bedarbių pašalpas.

Profesinės sąjungos ir darbdaviai siūlė kurti specialų fondą, kuris mokėtų išeitines kompensacijas.

Tačiau paaiškėjo, kad tam reikėtų didinti mokesčius. Ūkio ministerija paskaičiavo, kad, norint išmokėti bent vieno mėnesio kompensaciją visiems atleidžiamiems darbuotojams, papildomai visiems reikėtų mokėti 0,5 proc. nuo atlyginimų, o norint išmokėti dviejų mėnesių išeitines – daugiau nei 0,8 proc.

Po ginčų galiausiai nuspręsta, kad tai yra politinis klausimas, dėl kurio turi apsispręsti politikai.

Pritarė trumpesniam įspėjimo terminui

Tačiau Trišalė taryba sutarė dėl įspėjimo termino trumpinimo atleidžiamiems darbuotojams. Pritarta naujajame projekte įrašytam 1 mėnesio įspėjimo terminui visiems darbuotojams ir 2–3 mėnesių priešpensinio amžiaus žmonėms.

Tačiau taip pat papildomai sutarta, kad neįgaliesiems turi būti taikomas 3 mėnesių įspėjimo terminas, taip pat šis terminas turi ilgėti vaikus auginantiems tėvams, tačiau galutinai nesutarta dėl jo trukmės.

Dabar visiems darbuotojams taikomas 2 mėnesių įspėjimo terminas, o 4 mėnesių įspėjimo taikomas neįgaliesiems, tiems, kuriems iki pensijos liko mažiau nei 5 metai, tėvams, auginantiems vaikus iki 14 metų, asmenims iki 18 metų.

Taip pat posėdyje buvo nuspręsta, kad bus atsisakoma siūlymo darbo vietą saugoti tik keturis mėnesius po vaiko gimimo ir palikti dabar galiojančią nuostatą, kad darbo vieta saugoma trejus metus po vaiko gimimo.

DELFI jau rašė, kad mažiau nei dešimt procentų iš darbo išeinančių lietuvių gauna išeitines kompensacijas.

„Sodros“ duomenimis, pernai iš viso nutraukta 565 tūkst. darbo sutarčių, iš jų 112 tūkst. suėjus terminui.

Darbdavio iniciatyva nutraukta 0,69 proc. sutarčių – 3,9 tūkst. sutarčių, atleidžiamiems darbuotojams kompensuota 12,6 tūkst. mėnesių.

Tuo metu šalių susitarimu nutraukta 4,5 proc. arba 25,6 tūkst. sutarčių, darbuotojams kompensuota 52 tūkst. mėnesių darbo užmokesčio.

Daugiausiai – apie 70 proc. – visų darbo santykių nutrūko darbuotojo pareiškimu. Pernai tokiu būdu nutraukta 391 tūkst. sutarčių.

Kai darbo sutartis nutraukiama darbuotojo valia arba pasibaigus terminuotai sutarčiai, išeitinė išmoka nepriklauso.

DELFI primena, kad mokslininkų grupė parengė naująjį Lietuvos socialinio modelio projektą, kuris sukėlė dideles diskusijas visuomenėje, sulaukė Prezidentės Dalios Grybauskaitės kritikos.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...