captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kas ką plėšia: verslininkai valstybę ar ji juos?

Europinės paramos savo verslui plėtoti tikėjęsi verslininkai mina teismų slenksčius ir kaltina Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA) taikant milijonines sankcijas už išgalvotus pažeidimus ir atšaukiant raštu patvirtintus sprendimus.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Europinės paramos savo verslui plėtoti tikėjęsi verslininkai mina teismų slenksčius ir kaltina Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA) taikant milijonines sankcijas už išgalvotus pažeidimus ir atšaukiant raštu patvirtintus sprendimus.

NMA specialistai atkerta, kad dūmų be ugnies nebūna, o savo interesus teismuose skuba ginti būtent tie verslininkai, kurių veiklos skaidrumu abejoti yra pagrindo.

Ekspertų akyse įranga atsinaujino?

„Daugiau nei pusantro milijono litų parama įmonės nepasiekė ilgiau nei pusantrų metų. Patyriau daug nuostolių, nes buvau priverstas skolintis, mokėti bankui palūkanas, o kur darbuotojų išlaikymas? Suprantama, kad jie nesėdės ant akmens ir nelauks“, – pasakojo su redakcija susisiekęs verslininkas. Pašnekovas nesutiko viešinti savo pavardės (ji redakcijai žinoma), teigdamas, kad po to su juo bus susidorota sužlugdant jo projektą.

Jis papasakojo istoriją apie kaimo vietovėje statomą gamyklą, kurioje viltasi sukurti 15–20 darbo vietų, tačiau netikėtai patikros metu NMA atstovai pareiškė, kad naujoje gamykloje pastatyta sena įranga. „Tai milijoninė investicija, tad įsivaizduokite mūsų reakciją, kai tą patį faktą konstatavo trys NMA komisijos. Po tokių „išvadų“ nusprendėme iš viso nepradėti gamybos proceso, nes po mėnesio aktyvaus darbo tikrai būtų sunku atskirti, ar įranga nauja“, – kalbėjo pašnekovas ir pridūrė, kad galiausiai įmonei teko apmokėti gamintojų atstovo iš Danijos kelionę į Lietuvą. Ir buvo nuspręsta, kad įranga vis dėlto nauja.“

Automobilis už 5 mln. litų

Šiuo metu dokumentus teismui dėl NMA veiksmų rengiančios Žemės ūkio bendrovės „Eko žuvys“ pirmininkas Virginijus Nariūnas teigė sieksiantis, kad patirta žala būtų atlyginta per teismus: „Po daugybės įvairių tyrimų mūsų veiksmuose pažeidimų nenustatyta, bet juk sugaišome daugiau nei metus, jau turėjo būti pradėtas verslas, užauginta ir parduota produkcija. To padaryti nepavyko, nes mums nebuvo išmokėti pinigai. Dėl NMA veiksmų patyrėme apie milijoną litų nuostolių, tad kreipsimės į teismą dėl žalos atlyginimo.“

Pašnekovas pasakojo, kad visi planai laiku įgyvendinti projektą įstrigo tuomet, kai NMA įtarimų sukėlė automobilio įsigijimas: „Vienintelis pažeidimas, kad per brangiai įsigijome automobilį, kurio pirkimą pirma suderinome su NMA.“

Toks pirkinys verslininkui vos nekainavo 5 mln. litų vertės paramos sutarties. „Buvau šokiruotas, kai perskaičiau iš NMA gautą raštą, jog kreiptasi į ministeriją dėl sutarties nutraukimo. Problema buvo įžvelgta dėl automobilio, kurio pirkimą pati NMA palaimino, ir nukrypimo nuo projekto vykdant statybos darbus, kurių mes dar net nepradėjome. Dokumente buvo tokia formuluotė: „Esant dabartinei situacijai matome, kad galimai padarys nusižengimą.“

Galimybė susimokėti „sėkmės mokestį“

Portalo lrytas.lt kalbinti verslininkai tvirtino, kad kartu su paramos projektais ėmė veikti ir savotiška pinigų prievartavimo sistema. Visus klausimus, susijusius su „sėkmės mokesčiu“, dažniausiai tvarko vadinamieji konsultantai.

Anot pašnekovo, tai aukštų valdininkų pasitikėjimą ir galimybę prieiti prie visos informacijos apie NMA projektus ir paraiškas turintys asmenys. Šaltinių teigimu, yra atvejų, kai netikėti svečiai su pasiūlymais atvyksta tiesiai į namus.

„Kadangi beldėmės pagalbos į daugybę durų, pro vienas jų išėjęs tarpininkas mums išvardijo visas mūsų situacijos detales ir pasakė, kad mūsų problemų sprendimas kainuos 10 proc. paramos. Pokalbis greitai baigėsi, kai pasakėme, kad nemokėsime“, – pasakojo V. Nariūnas.

Pašnekovas atviravo, kad apie tokią „pagalbą“ yra girdėjęs ne kartą: „Pasakoma kaina, kurią turi susimokėti iš asmeninių lėšų, banko paskolų, kaip tik norite. Jei norite plėtoti verslą, privalote susitaikyti, kad teks susimokėti. Supratę, kad valstybinių institucijų sutartys fiktyvios ir terminai niekam nieko nereiškia, esama daugybė tvarkų, kurios leidžia vilkinti terminus iki begalybės, verslininkai dažnai renkasi šį kelią.“

Teismai užversti skundais

„Vyriausioji administracinė ginčų komisija ir Vilniaus apygardos administracinis teismas šiuo metu yra užversti skundais dėl NMA. Beveik visi skundai pateikti paramos gavėjų dėl NMA pritaikytų sankcijų – sumažintos paramos sumos ar nutrauktų paramos sutarčių“, – sakė teisininkas Paulius Putrimas.

Anot jo, tokios skundų priežastys paprastos – paramos gavėjai mano, jog turėjo teisę gauti visą paramą.

Kalbėdamas apie paramos gavėjų skundus, teisininkas pabrėžė, kad bylos turi tam tikrų bendrų tendencijų: „Klientų, kuriems atstovaujame, problemos yra tokios pat kaip ir bendra tendencija – nepagrįstai pritaikytos sankcijos ir todėl nepagrįstai neišmokėta dalis paramos. Taip pat yra klientų, kuriems buvo išmokėta visa paramos suma, tačiau buvo nepagrįstai pavėluotai išmokėta parama ir dėl to klientai siekia prisiteisti nuostolius iš valstybės, kuriai tokiose bylose atstovauja NMA.“

Procesus vilkina patys paramos gavėjai?

NMA Rizikos vertinimo ir valdymo departamento direktorė Jurgita Butrimienė, komentuodama verslininkų priekaištus, sakė: „Verslininkai mano, kad jei jie tinkamai atliko pirkimo procedūrą, viskas tuo ir baigiasi. Tikrai toli gražu nėra taip. Yra reglamentinė nuostata, kurioje rašoma, kad paslaugos, prekės ar darbai turi būti įsigyti ekonomiškai naudojant lėšas. Vėliau tai tikrinama užsakant ekspertų paslaugas ar per kitus prieinamus informacijos šaltinius.“

Anot departamento direktorės, dažniausiai paramos skyrimo procesas stringa dėl nesąžiningai vykdomo pirkimo dirbtinai sukeliant kainas, perleistų kitiems asmenims ar netinkamų investicijų: „Pasitaiko atvejų, kai nevykdoma planuota veikla arba vykdoma veikla yra ne kaimo, bet miesto vietovėje. Pavyzdžiui, būta atvejų su laivais, kai tyrimų metu paaiškėjo, jog turistams plukdyti Lietuvoje skirti laivai plaukioja ne tik Latvijoje, bet ir Švedijoje, Lenkijoje“, – verslininkų suktybes komentavo pašnekovė.

Sankcijos – adekvačios pažeidimams

„Dažna priežastis, kodėl stringa procesas, mokėjimo prašymų nepateikimas laiku. Nėra taip, kad agentūra kreipia dėmesį tik į vieną pažeidimą. Atlikdami tyrimą, situaciją vertiname labai kompleksiškai. Jeigu paramos gavėjui taikoma sankcija, ji turi būti adekvati padarytiems pažeidimams“, – reaguodama į verslininkų skundus dėl neva taikytų nepagrįstai didelių sankcijų sakė NMA specialistė.

Anot jos, įvairių skundų pagausėjimą lemia tai, kad artėja mokestinio laikotarpio pabaiga, o kartu tai įrodo, kad taikytos ir sustiprintos prevencijos ir kontrolės priemonės duoda rezultatų. „Dažnai prašome paramos gavėjų atvykti, išdėstyti savo argumentus, kurie galbūt galėtų nuginčyti mūsų faktus“, – kalbėjo J. Butrimienė.

Verslą finansuoja netikri rėmėjai iš Kinijos

J. Butrimienė pasakojo, kad paramos prašančių verslininkų išradingumas ir fantazija stebina: agentūra pastebėjo rizikos, susijusios su finansavimo šaltinais. Buvo pasitaikę tokių atvejų, kai tam tikri paramos gavėjai teikė preliminarias sutartis (ketinimų raštus), kad juos finansuos fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie reziduoja Kipre, Kinijoje arba Didžiojoje Britanijoje.

Tiesa, tokiu būdu paramos verslui nusprendusiems prašyti verslininkams teko šių ketinimų atsisakyti: „Vėliau pastebėjome, kad šie finansavimo šaltiniai ėmė keistis. Tie asmenys, kurie dirbtinai prikūrė projektų, pamatė, kad jiems keliamus reikalavimus teks įgyvendinti, tad pradėjo ieškoti realių finansavimo šaltinių ir realių pinigų. Juk pirmiausia turi būti atliekami darbai, o tik paskui po patikrinimo už tai mokama, tad pastebėta tendencija, kad yra tam tikrų verslo grupių ar asmenų, kurie atsirado kaip realūs finansuotojai“, – kalbėjo pašnekovė.

Tramdydama nesąžiningus verslininkus, NMA pasitelkė ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą. Pašnekovės teigimu, atsižvelgiant į turimą patirtį naujuoju mokestiniu laikotarpiu numatoma tam tikrų pokyčių ir apribojimų.

Brangi konsultantų meškos paslauga

Paklausta apie vadinamųjų konsultantų paslaugas ir nuolatinį jų siūlymą paramos gavėjams, pašnekovė tikino, kad pastarieji išsiverstų ir be brangiai kainuojančių pagalbininkų paslaugų, jei patys domėtųsi situacija: „Konsultantai siūlo savo paslaugas, save parduoda. Jų paslaugomis naudojasi žmonės, kurie turi problemų, bet jas galėtų išsispręsti pasiskaitę taisykles, teisės aktus, bendraudami su agentūra, jos specialistais.“

Pašnekovė atviravo, kad agentūrai žinomi asmenys, kurie aktyviai siūlo tarpininkavimo paslaugas: „Esame identifikavę tam tikrus asmenis ir matome tendenciją. Labai norime apsaugoti savo paramos gavėjus ir viliamės, kad jie gal pamąstys apie tokių konsultantų paslaugas. Kartais konsultantai linkę gelbėti labai probleminius ar jau beveik skęstančius projektus. Deklaruoti tam tikrus ryšius, žadėti, kad vienas ir kitas klausimas bus sutvarkytas. Tokiu savo darbu konsultantai kenkia agentūros įvaizdžiui.“

NMA specialistei nebuvo nauja žinia ir apie tai, kad net iš anksto ir neplanavus plėtoti verslo, kuriam gali būti skiriama parama, galima paprasčiausiai įsigyti įmonę, kuri jau pateikusi visus reikiamus dokumentus paramai gauti. Tiesa, kiek toks malonumas kainuoja, specialistė teigė nežinanti ir abejojo, ar iš viso turi piniginę išraišką: „Klausimas, kiek realiai tai buvo įkainota ir ar apskritai tai buvo įkainota. Gal tai paslaugų, draugų ar giminaičių klausimas, gal kai kurių asmenų tik pavardės figūravo projektuose.“

Ko verslininkai tikisi teismuose?

NMA vadovo Eriko Bėronto teigimu, dažniausiai į teismus skubančių verslininkų ieškiniai susiję su padarytais ir ginčijamais pažeidimais ir tuo, kad artėja mokestinio laikotarpio pabaiga. „Žmonės aktyvesni, formuojasi tam tikra teisinė visuomenė, nebijoma skųsti teismams. Dažniausiai siekiama panaikinti agentūros sprendimą ir užginčyti pritaikytas sankcijas“, – teigė jis.

Paklaustas, ar jam teko girdėti atvejų, kad į teismą būtų kreipiamasi dėl moralinės žalos, atsiradusios dėl užtrukusių procesų, atlyginimo, pašnekovas sakė: „Tai labai dažni argumentai, mat jei nėra rimtų konkrečių motyvų norint užginčyti sprendimą, aktyviai ieškoma procesinių pažeidimų. Kaltinama, kad agentūra pavėlavo ar ką nors praleido. Moralinės žalos teismai neatlygina, o agentūra – biudžetinė įstaiga, kuri negali priimti nepagrįstų sprendimų“, – kalbėjo E. Bėrontas ir pasidžiaugė, esą praktika rodo, jog dauguma teismų agentūra laimi.

Kas nutiks ieškiniams pasibaigus mokestiniam laikotarpiui?

Paklaustas, kas nutiks NMA pateiktiems ieškiniams, kurie atsidurs teismuose, bet tuo metu mokestinis laikotarpis bus pasibaigęs, E. Bėrontas atsakė: „Žemės ūkio ministerija yra išsiuntusi prašymus ir raginimus nagrinėti šias bylas ir priimti sprendimus skubos tvarka.

Didžiąją dalį ginčų teismuose tikimės išspręsti iki laikotarpio pabaigos, o tais atvejais, kai šis bylinėjimasis užsitęs, žinosime faktą, kad mokestinis laikotarpis pasibaigė. Jei bus ginčas norint sugrąžinti lėšas, pareiškėjas bus priverstas jas grąžinti, o jei agentūra bylą pralaimės, tai faktas, kad pareiškėjui turės būti sumokėta.“

NMA duomenimis, pagal investicines priemones 2015 metais užfiksuoti 64 pažeidimai, 2014-aisiais – 290 pažeidimų, 2013-aisiais – 113 pažeidimų ir atlikta tyrimų.

Pažeidimų, kurių ataskaita buvo pateikta Europos kovos su sukčiavimu tarnybai OLAF (jų suma viršija 10 tūkst. eurų sumą), 2013-aisiais užfiksuota 63, 2014-aisiais – 117, o 2015-ųjų pirmąjį ketvirtį – 18.

Šaltinis www.lrytas.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...