captcha

Jūsų klausimas priimtas

Investicija ar pinigų švaistymas: Lietuvoje yra parduota buto vertės papuošalų

Juvelyrai sako, lietuviai papuošalams pinigų negaili. Vidutiniškai juvelyriniams dirbiniams meistrų klientai išleidžia nuo penkių šimtų iki pusantro tūkstančio eurų. Finansininkai sako, skaičiuojant grąžą, investuoti į tokius dirbinius neverta, o brangakmenių ekspertai pabrėžia: jei jau pirkti, tai tik tikrus mineralus.
Kaklo papuošalas su brangakmeniais. AFP/Scanpix nuotr.
Kaklo papuošalas su brangakmeniais. AFP/Scanpix nuotr.

Juvelyrai sako, lietuviai papuošalams pinigų negaili. Vidutiniškai juvelyriniams dirbiniams meistrų klientai išleidžia nuo penkių šimtų iki pusantro tūkstančio eurų. Finansininkai sako, skaičiuojant grąžą, investuoti į tokius dirbinius neverta, o brangakmenių ekspertai pabrėžia: jei jau pirkti, tai tik tikrus mineralus.

Juvelyrų darbų paroda „Žiedai žiedai“ abejingų tikrai nepaliks. Bent jau tarp moterų.  Savo darbus demonstruojantys meistrai sako, jog lietuvės neturėtų skųstis – vyrai dažnai užsako išskirtinių juvelyrinių gaminių savo damoms, tad darbo netrūksta.

Vienas iš juvelyrų pasakoja, jog brangiausias jo gamintas papuošalas su deimantais kainavo 200 tūkstančių litų, bet tokie užsakymai esą pasitaiko gal vieną kartą gyvenime. O kartą per metus  dažnas klientas leidžia sau įsigyti juvelyrinį dirbinį, skirdamas tam nuo penkių šimtų iki pusantro tūkstančio eurų.

„Kai darau individualius užsakymus, tai, na, tiesiog žmogus įsigyja gaminį kaip tokį. Jo vertė – juvelyro darbas, ne tiek kiek akmenų kiekiai ar aukso svoris, kaip buvo anksčiau. Dabar, sakykim, daugiau žiūrima į tą meninę vertę, išpildymą“, – atskleidė juvelyras Rolandas Stelmokas.

Brangakmenių ekspertas pastebi, kad lietuviai nėra tokie turtingi, kad pirktų prastus papuošalus – pavažinėję po rytus ir vakarus dabar itin vertina natūralius brangakmenius.

„Jeigu su dirbtinais akmenimis, nors sakoma, kad tai deimantai ar kiti spalvoti brangakmeniai, bet jeigu jie paveikti, jie yra labai pigūs, na, tuomet gaminių kainos yra keli šimtai eurų. O jeigu (papuošalas, – red. past.) yra su natūraliais brangakmeniais, tai tūkstantis eurų“, – vertinos dr. Arūnas Kleišmantas, bendrovės „Du safyrai“ vadovas

Finansininkų teigimu, juvelyriniai dirbiniai turi meninę ir emocinę vertę, tačiau skaičiuojant grąžą, abejoja, ar į juos verta investuoti.

„Jeigu imsime aukso kainas, tai per pastaruosius dešimt metų, aukso kaina, imant dešimties metų laikotarpį, augo kasmet vidutiniškai po 11–12 procentų, bet jeigu imsime pastaruosius du metus, tai 2012 metais, aukso kaina buvo gal 12–13 eurų už gramą didesnė nei yra dabar. Tad žiūrėti į tai kaip į investicinį objektą gan sudėtinga“, – svarsto prof. Rytis Krušinskas, Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto Finansų katedros vedėjas.

Brangakmenių ekspertas Arūnas Kleišmantas sako, jog jei jau norite investuoti – tai tik į natūralius brangakmenius - būta, kad tokie deimantai per metus pabrango 70 procentų. Šįmet, augant paklausai, pasaulyje itin pakilo natūralių smaragdų kainos, deimantų –  nuo 3 iki 7 procentų, safyrų – ketvirtadaliu.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...