captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pasirašęs du dokumentus, B. Obama parklupdytų Rusiją?

Naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų eksportas iš JAV sukrėstų Rusijos ekonomiką ir sukeltų nerimą Kremliui, tačiau leidimo tai daryti reikšmė yra pervertinama, mano ekonomistas Raimondas Kuodis. Buvęs  JAV ambasadorius prie NATO Kurtas Volkeris LRT.lt sako, kad, nors tai turėtų poveikį, leidimo eksportuoti energetinius išteklius nereikėtų pateikti kaip Rusijos tramdymo priemonės, nes taip būtų kurstomos antiamerikietiškos nuotaikos.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų eksportas iš JAV sukrėstų Rusijos ekonomiką ir sukeltų nerimą Kremliui, tačiau leidimo tai daryti reikšmė yra pervertinama, mano ekonomistas Raimondas Kuodis. Buvęs  JAV ambasadorius prie NATO Kurtas Volkeris LRT.lt sako, kad, nors tai turėtų poveikį, leidimo eksportuoti energetinius išteklius nereikėtų pateikti kaip Rusijos tramdymo priemonės, nes taip būtų kurstomos antiamerikietiškos nuotaikos.

Interviu leidiniui „Gordon“ Vladimiro Putino bendrakursis, buvęs KGB agentas Jurijus Švecas teigė, esą Rusijos likimas didele dalimi priklauso nuo JAV prezidento. „Pasirašęs tik du popierėlius Barackas Obama be jokių branduolinių smūgių gali įstumti Rusijos Federaciją į priešinfarktinę būseną“, – tvirtino šiuo metu finansų analitiku JAV dirbantis J. Švecas.

Kalbėdamas apie „du popierėlius“, buvęs V. Putino bendrakursis turėjo galvoje leidimus naftos bei suskystintų gamtinių dujų eksportui iš JAV.

„Jei bus panaikinti apribojimai eksportuoti Amerikos naftą bei suskystintas dujas, jų pasaulinės kainos kris. Abiem atvejais Kremliui – galas. Rusija tampa pakaltinama užsienio politikoje tik tada, kai patiria rimtų ekonominių problemų. Jeigu Vakarai nepanaikins sankcijų, po poros metų Rusija sugrius“, – kalbėjo J. Švecas.

R. Kuodis: mažesnis importas į JAV jau yra peilis

Ekonomistas R. Kuodis teigia manantis, kad leidimo eksportuoti JAV naftą ir suskystintas gamtines dujas reikšmė yra šiek tiek pervertinama.

„Tai, kad amerikiečiai pradėjo mažiau importuoti, jau yra peilis, nes naftos ir dujų pasiūla likusiam pasauliui didėja. Todėl sprendimas leisti eksportuoti nėra toks svarbus, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Sumažėjęs JAV poreikis importuoti atlaisvino suskystintas gamtines dujas Katare, kurios padidina pasiūlą likusiai pasaulio daliai ir sumažina kainas“, – tvirtina ekonomistas.

Buvęs JAV ambasadorius prie NATO K. Volkeris sutinka, kad didesnis JAV naftos ir gamtinių dujų eksportas į Europą priverstų Kremlių keisti savo žaidimą ir mažintų Rusijos pajamas iš energetinių išteklių, tačiau vien to, jo manymu, nepakaktų.

„Nesutikčiau, kad pakaktų vien didesnio JAV naftos ir dujų eksporto į Europą. Priešingai, toks naratyvas, kad JAV grasina išstumti Rusiją, gali tik pasitarnauti populistinių, nacionalistinių ir antiamerikietiškų rusų nuotaikų kurstymui. Realybė ir rinkos situacija tokia, kad ir ateityje Europai teks įsigyti dujų bei naftos iš Rusijos. Viskas, ką galima padaryti, yra sumažinti Rusijos monopolinę įtaką paverčiant rinką atviresne ir tuo pačiu sumažinant Kremliaus dominavimą“, – LRT.lt sako K. Volkeris.

Tačiau pašnekovas neabejoja, kad Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimas (TTIP), kuris palengvintų žaliavų eksportą į Europą, dėl to mažiau svarbus netampa. „Šis susitarimas atverstų naują transatlantinės partnerystės puslapį ir sukurtų globalias prekybos taisykles, prie kurių turėtų prisitaikyti ir Rusija. Iki šiol Kremlius sėkmingai išnaudoja tokias priemones kaip politinė korupcija, kyšiai ir derybos su kiekviena valstybe atskirai, apeidamas tarptautines organizacijas“, – teigia K. Volkeris.

JAV susilaiko nuo rizikos paskatinti Rusijos agresiją

Rusijai dar didesnis spaudimas energetikos sektoriuje būtų skaudus, bet tai gali suveikti tik tuo atveju, jei tikime, kad, žlugdant Rusijos ekonomiką, galima tikėtis kažkokių gerų poslinkių. Taip LRT.lt sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas politologas Tomas Janeliūnas.

„Tačiau galimos ir kitokios spaudimo pasekmės. Tikėtina, kad, kuo labiau ekonomiškai Rusija silpsta, tuo ji gali darytis agresyvesnė. Neturėdama ko prarasti, ji gali imtis dar didesnio šantažo priemonių, ieškoti galimybių karinę agresiją nukreipti į vis naujas šalis.

Matyt, dėl to taip akivaizdžiai Rusijai smogti energetiniu ginklu nėra ryžtamasi. Baiminamasi, kad tai nebūtinai gali vesti į gera. Destabilizacija Rusijos viduje gali sukelti ir nekontroliuojamų pasekmių“, – kalba T. Janeliūnas.

Politologas pažymi, kad išlaikyti karinę pramonę sugeba net ir pačios vargingiausios šalys. Jos gali nemaitinti savo žmonių, bet turėti milijoninę kariuomenę, sako T. Janeliūnas.

Pakenktų Rusijai, bet skaudėtų ir Vakarams

Paklaustas, kaip, jei ne didesniu energetinių išteklių eksportu, galima sudrebinti Rusijos ekonomikos pamatus, kad ši taptų labiau sukalbama, R. Kuodis įvardija dvi priemones.

„Europos Taryba buvo paruošusi Krymo okupacijos mokestį. Šis mokestis, mano manymu, buvo tikrai gerai paruoštas ir gan teisingai sukonstruotas – rusiškos naftos ir dujų importui pritaikomas muito mokestis, kurio pajamos skiriamos padėti Ukrainai. Tačiau jis nebuvo įgyvendintas. Galbūt tai buvo labiau taktinis žingsnis, skirtas pagąsdinti. Nors jis dar gali gulti ant stalo.

Rusijos atjungimas nuo SWIFT sistemos taip pat yra vienas iš galimų sprendimų. Poveikio priemonių šioje globalioje sistemoje yra. Tai – labai skausmingos ir reikšmingos priemonės. Kol kas, manau, Europa kažką pasiekti dar bando diplomatiniais būdais“, – kalba R. Kuodis.

Pasak T. Janeliūno, dabartinės Vakarų sankcijos didesne dalimi yra skirtos pademonstruoti moralinį įsipareigojimą ir parodyti Rusijai, kad Vakarai turi instrumentų padidinti jos agresyvaus elgesio kaštus.

„Kol kas tie kaštai nėra tokie, kokių Rusija nepakeltų. Visi ekonomistų skaičiavimai rodo, kad Rusijos greičiausiai lauks šioks toks nuosmukis, bet jis visos ekonomikos nesužlugdys.

Vakarai, aš manau, supranta, kad tokiais būdais neparklupdys Rusijos ir neprivers jos radikaliai pakeisti poziciją. Tačiau jei agresijos bus daugiau, matyt, didesni bus ir kaštai. Tokie scenarijai greičiausiai jau yra paruošti, ir tas mechanizmas gali būti paleistas visai greitai, jei ateitų nauja agresijos banga“, – mintimis dalijasi politologas.

Antradienį valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“ Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad jo šalies ekonomika atlaikė blogiausias nuosmukio pasekmes ir gili recesija jau praeityje. V. Putinas sakė, jog ekonomika išgyveno „streso viršūnę“ ir stabilizavosi po dramatiško rublio kritimo pernai.

Rusija, bent V. Putino asmenyje, demonstruoja optimizmą, tuo metu ES birželį jau svarstys, kaip elgtis su sankcijomis agresorei.  Kaip praeitą savaitę pranešė Ukrainos naujienų agentūra „Ukrinform“, Europos Vadovų Tarybos prezidentas Donaldas Tuskas sako esantis pasiryžęs visas ES nares pratęsti sanacijas Rusijai, jei iki to laiko neįvyks jokie radikalūs ir teigiami pokyčiai.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...