captcha

Jūsų klausimas priimtas

L. Christensenas: emigracija Lietuvai išėjo tik į naudą

Vilniuje ne kartą lankęsis „Danske bank“ vyriausiasis analitikas Larsas Christensenas sako, kad emigracija yra laisvos rinkos požymis, o Lietuvai ji davė daug naudos, pavyzdžiui, ekonomisto žodžiais tariant, šaliai vadovavo puikus amerikietiškai kalbantis prezidentas Valdas Adamkus.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Vilniuje ne kartą lankęsis „Danske bank“ vyriausiasis analitikas Larsas Christensenas sako, kad emigracija yra laisvos rinkos požymis, o Lietuvai ji davė daug naudos, pavyzdžiui, ekonomisto žodžiais tariant, šaliai vadovavo puikus amerikietiškai kalbantis prezidentas Valdas Adamkus.

Kaip pasikeitė Lietuva nuo to laiko, kai pirmą kartą čia viešėjote?

Kai galvoju apie Lietuvą, pirmiausia prisimenu šalies istoriją, tik tuomet įvertinu permainas. Taip pat vertinu ir miestus, kuriuose lankausi darbo reikalais: prabangiai įrengti viešbučiai, nauji automobiliai, brangesniais drabužiais apsirengę žmonės ar nauji prekybos centrai, kad ir su didžiausiu kino teatru Šiaurės Europoje ar kas tai bebūtų, man labai didelio įspūdžio nepalieka.

Visa tai daug pasako apie šalies ekonominį augimą, žmonių pajamų lygį ir gyventojams tai labai svarbu, bet man Vilniuje svarbiausia istorija, kaip čia netapus per daug emocionaliu (šypsosi), tiesą sakant, pati pirmoji mano ir mano žmonos kelionė į užsienį, kai mes tik susipažinome, buvo į Vilnių.

Tai buvo prieš penkerius metus ir, žinoma, kai galvoju apie Vilnių, pirmiausiai prisimenu kaip nuvedžiau ją prie Franko Zappos paminklo, kuris man reiškia labai daug ne tik Baltijos šalių kontekste, bet visų per pastarąjį dešimtmetį aplankytų buvusių komunistinių šalių kontekste. Ši skulptūra simbolizuoja kovą prieš komunizmą, kovą už laisvę, kuri yra viso ko pagrindas: žmonės gali keliauti, išsakyti savo nuomonę, kritikuoti neveiklius ar korumpuotus politikus ir daryti daugelį dalykų.

Anksčiau to daryti buvo negalima, negalima buvo statyti tokio paminklo. Apskritai skandinavams labai didelę reikšmę turėjo Baltijos šalių išsilaisvinimas, jis paveikė ir mane. Buvau jaunas žmogus, kai viskas vyko čia, tad kai galvoju apie Vilnių, pirmiausiai galvoju ne apie tai, kaip miestas pasikeitė, bet apie jo istoriją, kuri man yra žymiai, žymiai svarbesnė.

O kaip jūs vertinate Lietuvoje susiklosčiusį verslo klimatą, kokių pastebite tendencijų?

Na, verslo srityje metams bėgant būna pakilimų ir nuosmukių, aišku, po to, kai „Danske“ įsigijo „Sampo“ atvykstu į Lietuvą žymiai dažniau, tad ir su permainomis susiduriu dažniau, kaip ir su požiūriu į šio regiono valstybes.

Pavyzdžiui, kai tenka su kalbėtis su Šiaurės šalių žurnalistais, kurie yra vis linkę daryti prielaidą, kad žmonės Centrinėje ir Rytų Europoje, Baltijos valstybėse, norėtų grįžti „į senuosius laikus“, komunizmą, ir turiu pripažinti, kad aš tokių žmonių nesutikau ir, manau, ši krizė daug ką įrodė apie Centrinę ir Rytų Europą.

Jei pasižiūrėtume, kaip ją išgyveno Lietuvos ekonomika – matėme žymų nedarbo augimą, žmonėms sunku, tačiau sunkmetis jų nepavertė komunistais ar fašistais, kaip nutiko Graikijoje. Tai rodo milžinišką progresą ir milžinišką žmonių įsipareigojimą laisvajai rinkai ir demokratijai.

Centrinė ir Rytų Europa tvarkosi gerai, galbūt kol kas ne taip gerai ekonomiškai kaip norėtųsi, tačiau Čekija, Slovakija, Slovėnija, Baltijos valstybės, Lenkija yra visiškai nepasikeitusios savo įsipareigojimų demokratijos atžvilgiu. Nors žmonės yra nusiminę ir neramūs dėl to kaip politikams, centrinių bankų vadovams pavyks išspręsti dabartines problemas, Vilniuje niekas nelaksto po miestą degindamas padangas ar sprogdindamas gatvėse priešingai nei Graikijoje.

Na, bet Lietuva susiduria su kitais sunkumais, pavyzdžiui, yra labai daug emigruojančių.

 Vienas mano draugas iš Latvijos į „Facebook“ įdėjo savo galiojančio Europos Sąjungos (ES) paso nuotrauką ir parašė, jog šalyje reikalai yra prasti, tačiau jis yra laimingas, kad turi būtent tokį pasą. Manau, kad ES pasas ne tik latviams simbolizuoja laisvę ir galimybę keliauti ieškant laimės, iš meilės ar noro patirti, pamatyti, taip pat yra galimybių užsienyje kurti savo verslus. Žmonės negalėjo išvykti iš Sovietų Sąjungos ilgą laiką, kai kurie jų buvo perkeliami iš vienos vietos į kitą per prievartą.

Man emigracija yra laisvės išraiška ir bet kokia prielaida, kad emigruoti yra negerai, yra įžeidžianti. Lietuvai emigracija išėjo tik į naudą, šiai vadovavo puikus amerikietiškai kalbantis prezidentas, kuris buvo emigravęs ir grįžo. Žinoma, darbo rinkoje dėl to gali trūkti žmonių, bet būti prieš žmones, kurie išvyksta ar grįžta, yra tas pats kaip būti prieš laisvąją rinką.

Bet koks ekonomistas jums pasakys, kad tai kvaila, tiesą sakant, net išankstinė sąlyga, leidžianti save vadinti ekonomistu, yra pritarimas laisvajai rinkai, kuri numato, kad valstybių sienas laisvai gali kirsti ne tik kapitalas ir prekės, bet ir žmonės. Tai ir yra Europos Sąjungos tikslas.

Bet Lietuvoje pasisakoma prieš emigraciją.

Na, mane labai liūdina tai, kad problema yra vadinama tai, jog pavyzdžiui, jaunas žmogus išvyksta į Daniją mokytis, dirbti, o galbūt keliaujant į Graikiją sutinka savo gyvenimo meilę ir nusprendžia persikraustyti į Graikiją. Na, kur čia problema? Aišku, jei žmonės išvyksta dėl to, kad jie neturi jokių ekonominių galimybių, dėl to reikia imtis priemonių, stiprinti šalies ekonomiką, nes žmonės tampa pabėgėliais. Bet tikrai nieko nekaltinčiau už tai, kad vyksta į užsienį šiek tiek padirbėti ir pagerinti savo ekonominę padėtį.

Šiemet teko lankytis Londone, naktį atvykau į viešbutį ir administratore dirbo mergina lietuvišku vardu. Man visada labai smagu sutikti užsienyje lietuvių, lenkų ar kitų tautybių žmonių ir esu tikras, kad Londonas niekada nebūtų galėjęs taip funkcionuoti kaip dabar, jei ne visi į jį iš užsienio atvykę dirbti žmonės. Kritiškai vertinu daugelį procesų ES, bet galimybė laisvai judėti žmonėms, kapitalui, prekėms yra geriausias dalykas dabartinėje Europoje.

Nesu tikras, kad euras yra toks pat geras dalykas, tačiau laisva rinka – vienareikšmiškai, be to, tai yra garantas, kad mes nepradėsime vienas kito žudyti. Jeigu tęsiu toliau, pradėsiu pamokslauti (juokiasi).

Kaip jūs vertinate Lietuvos ekonomiką, ar ją galima būtų apibūdinti kaip stiprią?

Ne, tačiau kaip mes apibūdiname, ar šalies ekonomika yra stipri? Daug kas sakė, kad Airijos ekonomika yra stipri ir staiga ji nebebuvo stipri, tas pats su Islandija, ar Estija, kuri smuko ir dabar vėl tapo stipria. Bet tos valstybės, kuriuos šiuo metu investuotojams atrodo kaip saugus užutekis, ko negalima pasakyti apie Lietuvą, yra stipresnės.

Dabar pinigai keliauja į JAV, Šveicariją, Vokietiją, Švediją, Norvegiją, Daniją, taip pat Kanadą, Australiją. Kai kurios jų yra patrauklios dėl milžiniško dydžio, kitos, pavyzdžiui, Šveicarija, šimtmečius taikė patikrintas ekonomikos teorijos, o Švedijai, Kanadai ir Australijai naudos davė lankstus valiutos kursas kartu su fiskaline drausme.

Aišku, jei naftos kainos pradėtų staigiai mažėti, Kanada atsidurtų visai kitoje padėtyje, o Australijai dabar sekasi pakankamai neblogai dėl situacijos Kinijoje, tačiau viskas gali pasikeisti. Tačiau, kalbant apie Lietuvą, manau, galima drąsiai sakyti, kad per pastaruosius dvejus–trejus metus Lietuvos ekonomika stiprėjo, ji tapo lankstesne. 2007 m. Lietuvos ekonomika atrodė pakankamai stipri, tačiau per krizę pasimatė jos trapumas. O dabar jaučiama, kad šalies ekonomika yra trapi, nors ji yra kur kas geriau pasirengusi sunkumams nei 2007 m.

www.DELFI.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...