captcha

Jūsų klausimas priimtas

Premjeras žada 350 eurų minimalią algą

Seime pristatydamas Vyriausybės 2014 metais nuveiktus darbus, Premjeras Algirdas Butkevičius visų pirma akcentavo užbaigtą SGD terminalo projektą, euro įvedimą ir krašto gynybos pajėgumų stiprinimą.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Seime pristatydamas Vyriausybės 2014 metais nuveiktus darbus, Premjeras Algirdas Butkevičius visų pirma akcentavo užbaigtą SGD terminalo projektą, euro įvedimą ir krašto gynybos pajėgumų stiprinimą.

„Lietuva numatytu laiku, nepaisydama sudėtingo techninio projekto, per pusantrų metų pastatė suskystintųjų gamtinių dujų terminalą, kuris iš esmės mūsų naudai pakeitė energetinio saugumo situaciją Baltijos regione“, – kalbėjo A. Butkevičius.

Anot Ministro Pirmininko, per pusantrų Vyriausybė „sėkmingai išlaikė pasirengimo euro įvedimui egzaminą.

„Sulig paskutiniais 2014 metų laikrodžio dūžiais iš bankomatų išimti pirmieji bendros valiutos – euro – banknotai“, – sakė Premjeras, pažymėdamas, kad valiutos pasikeitimas buvo puiki proga tarptautinei žiniasklaidai pranešti pasauliui apie Lietuvos pasiekimus.

Žada 350 eurų minimalią algą

Liberalizavus darbo santykius, bus sukurtos prielaidos jau nuo kitų metų minimalią mėnesio algą padidinti iki 350 eurų, sako premjeras.

„Susitarus su socialiniais partneriais dėl darbo vietas kuriančių ir didesnius atlyginimus garantuojančių darbo santykių, bus sukurtos fundamentalios prielaidos jau nuo 2016 metų sausio 1 dienos minimaliąją mėnesinę algą padidinti iki 350 eurų“, – ketvirtadienį pristatydamas Vyriausybės praėjusių metų veiklos ataskaitą teigė premjeras.

Šiuo metu minimali mėnesio alga siekia 300 eurų.

Anot Vyriausybės vadovo, parengtas naujas socialinis modelis sukuria prielaidas stiprinti šalies konkurencingumą varžantis dėl investicijų, atsparumą galimiems ekonominiams sukrėtimams.

„Pirmiausia šio modelio pagrindu bus parengtas šiuolaikinės rinkos procesus atitinkantis Darbo kodeksas ir palaipsniui pertvarkyta socialinio draudimo ir socialinės paramos sistema. Darbo santykių reforma yra mūsų visų investicija į našesnį ir geriau atlyginamą darbą, į naujas darbo vietas“, – teigė A. Butkevičius.

Jis pripažino, kad „dar laukia didelis darbas, ieškant kompromisų ir su profsąjungomis, ir su darbdaviais, ir čia, Seime“.

Vyriausybės vadovas pabrėžė, kad pagal darbo santykių lankstumą Lietuva yra antrame pasaulio šalių šimtuke.

„Tikiuosi, kad politinė išmintis nugalės“, – sakė A. Butkevičius.

Anksčiau jis žadėjo, kad socialinis modelis Seimui bus pateiktas gegužės pabaigoje.

Socialinį modelį parengė mokslininkų grupė. Ji siūlo atleidimo iš darbo apribojimus ir garantijas iš Darbo kodekso perkelti į nacionalines kolektyvines sutartis, sutrumpinti įspėjimo apie atleidimą terminą ir suvienodinti išeitinę išmoką bei sumažinti ją iki 1 mėnesio atlyginimo dydžio. Be to, rekomenduojama palikti 40 valandų darbo savaitę.

Grupė siūlo įteisinti projektinio darbo, darbinės veiklos mokymo, nenumatytos apimties darbo, darbo keliems darbdaviams, darbo vietos dalinimosi sutartis.

Siūloma bedarbiams mokėti iki 50 proc. algos nedarbo išmoką pirmus tris mėnesius ir ją mažinti neįsidarbinusiems ilgesnį laiką – iki 9 mėnesių, vėliau išmoka apskritai nebūtų mokama.

Geopolitiniai iššūkiai Vyriausybės nesutrikdė

A. Butkevičius sako, kad geopolitinės krizės akivaizdoje Vyriausybė pernai dirbo nuolatinės parengties režimu, nes Rusijos agresija Ukrainoje atgaivino civilizuotame pasaulyje pamirštą nerimą dėl teritorinio saugumo.

A. Butkevičius pabrėžė, kad Vyriausybė vykdė politinių partijų susitarimą iki 2020 metų padidinti gynybos finansavimą iki 2 procentų BVP, o dabartinis Ministrų kabinetas krašto apsaugos biudžetą jau padidino penktadaliu.

„Papildomos lėšos skirtos mūsų kariuomenės pajėgumams sustiprinti ir modernizuoti – įkurtos greitojo reagavimo pajėgos, pasirengusios atremti hibridines grėsmes, perkame didesnės galios ginklų, atkuriamas šaudmenų rezervas“, – Vyriausybės pasiekimus ketvirtadienį Seime vardijo premjeras.

Anot A. Butkevičiaus, Lietuvoje dislokuoti JAV sausumos pajėgų kariai, sustiprinta NATO oro policijos veikla virš Baltijos valstybių, surengtos didelio masto karinės pratybos leido įsitikinti, kad NATO partnerystės skydas Lietuvoje veikia.

„Pernai rugsėjį Velse įvykusiame Aljanso viršūnių susitikime buvo patvirtintas didelis saugumo stiprinimo priemonių sąrašas, kuriame numatyta tęsti sąjungininkų karinių vienetų rotaciją regione, įsteigti Lietuvoje NATO vadavietę, kurti ypač aukštos parengties NATO greitojo reagavimo pajėgas“, – kalbėjo premjeras.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...