captcha

Jūsų klausimas priimtas

Tyrimas: lietuviai maistui išleidžia mažiausiai Baltijos šalyse

Mažiausiai tarp Baltijos šalių namų ūkių maistui išleidžia lietuviai, rodo banko „Swedbank“ atliktas tyrimas. Keturių asmenų šeima, gyvenanti Vilniuje, rekomenduojamam maisto produktų krepšeliui išleidžia 291 eurą per mėnesį. Tuo tarpu šeimai Rygoje šis maisto krepšelis kainuotų 7,2 proc. daugiau (312 eurų), o Taline – 2,7 proc. daugiau (299 eurų), rodo banko Asmeninių finansų instituto atliekamas pagrindinių namų ūkių išlaidų tyrimas.
Maisto prekės parduotuvėje. V. Skaraičio (BFL) nuotr.
Maisto prekės parduotuvėje. V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Mažiausiai tarp Baltijos šalių namų ūkių maistui išleidžia lietuviai, rodo banko „Swedbank“ atliktas tyrimas. Keturių asmenų šeima, gyvenanti Vilniuje, rekomenduojamam maisto produktų krepšeliui išleidžia 291 eurą per mėnesį. Tuo tarpu šeimai Rygoje šis maisto krepšelis kainuotų 7,2 proc. daugiau (312 eurų), o Taline – 2,7 proc. daugiau (299 eurų), rodo banko Asmeninių finansų instituto atliekamas pagrindinių namų ūkių išlaidų tyrimas.

„Suma, kurią per mėnesį maistui skiria dviejų suaugusiųjų ir dviejų nepilnamečių vaikų šeima, ir toliau išlieka didžiausia Rygoje. Kita vertus, per pastaruosius metus ir Latvijos, ir Estijos sostinėse šeimų išlaidos maistui sumažėjo beveik 6 proc. arba apie 20 eurų. Tuo metu Vilniuje maistui skiriamų lėšų dydis keitėsi nežymiai“, – pranešime spaudai rašė Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė.

Odeta Bložienė. Š. Mažeikos (DELFI) nuotr.

Kaip ir pernai metais, didžiausią maisto krepšelio išlaidų dalį sudaro mėsa, žuvis, pupelės, riešutai. Estijoje šiems produktams išleidžiama 40 proc. visų maistui skirtų lėšų, Lietuvoje ir Latvijoje po 36 procentus. Lėšos, skiriamos duonos ir grūdų gaminiams bei pieno produktams, sudaro apie trečdalį šeimos išlaidų maistui visose Baltijos šalių sostinėse. Beveik po dešimtadalį biudžeto šeimos skiria vaisiams ir daržovėms.

Tyrimas parodė, kad su nuolaida perkamos prekės sudaro didžiąją visų maisto ir kitų kasdienių produktų pardavimų dalį Lietuvoje ir Latvijoje (daugiau nei 40 proc.), Estijoje šiek tiek mažiau (30 proc.).
„Keturių asmenų šeima Vilniuje ar Rygoje maistui skiria maždaug 23 proc. bendrų pajamų, tuo tarpu Taline maistui skiriama 15 proc. visų pajamų. Nors vidutinė rekomenduojamų maisto produktų krepšelio kaina Vilniuje ir Taline yra panaši, tačiau procentinį skirtumą lemia gerokai aukštesnis vidutinis darbo užmokestis Estijos sostinėje“, – sako O. Bložienė.

Per pastaruosius metus šeimų grynosios pajamos augo visose Baltijos šalių sostinėse: Taline – 9,4 proc., Rygoje – 7,7 proc., Vilniuje – 4 procentais.
Tyrimas atliktas, remiantis Estijos mitybos mokslų organizacijos metodika, pagal kurią kalorijų norma vienam asmeniui turi siekti 2400 kalorijų per parą, buvo vertintos tokiame krepšelyje esančių maisto produktų kainos, kurias vasario mėnesį surinko tyrimų bendrovė „Nielsen“.

Prekės buvo parinktos iš kiekvienos Baltijos šalies sostinės prekybos centrų.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...