captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lenkų gamintojai drąsiai braunasi į Lietuvą

Lietuviai mėgsta apsipirkti Lenkijoje? Taip. Bet kol kaimyninės šalies prekybininkai vilioja mūsiškius vykti pas juos, gamintojai patys atgabena vis daugiau prekių. Dėl mažesnės kainos jos neužsiguli lentynose.
 
ELTA nuotr.
ELTA nuotr.

Lietuviai mėgsta apsipirkti Lenkijoje? Taip. Bet kol kaimyninės šalies prekybininkai vilioja mūsiškius vykti pas juos, gamintojai patys atgabena vis daugiau prekių. Dėl mažesnės kainos jos neužsiguli lentynose, rašo „Lietuvos rytas“.

Sviestas „Extra“. 200 gramų pakuotės kaina nesiekia nė 4 litų. Pieno produktų lentynoje greta jo surikiuoti to paties svorio ir riebumo sviesto gabalėliai kainuoja brangiau – apie 4,7–5 litus.
 
Metu žvilgsnį į etiketę. „Pagamintas Lenkijoje“, – akys netrunka susirasti kilmės šalį.
 
Pigusis sviestas pirkinių krepšyje atsiduria greta kone 7 litus kainuojančio grūdėtosios lenkiškos varškės puskilogramio.
 
Sklinda įvairių gandų
 
Parduotuvių lentynose rikiuojasi lenkiški pelėsiniai sūriai, trinta varškė, įvairios varškės užtepėlės, mėsos gaminiai.
 
Vis dažniau jie gundo pirkėjus prekybos centruose dėl mažesnės kainos, tačiau nuolat sklindantys gandai apie prastesnę jų kokybę verčia nepamiršti ir budrumo.
 
Kažin ar lenkiška varškė tikrai iš pieno sutraukta, ar pagaminta iš pieno miltelių? Juk pasitaiko ir tokios.
 
Importas kasmet didėja
 
„Pernai pirmąjį pusmetį, palyginti su 2011-ųjų antruoju pusmečiu, lenkiškų pieno produktų apyvarta padidėjo trečdaliu, mėsos ir jos gaminių – maždaug penktadaliu“, – vardijo Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys.
 
Išankstiniais duomenimis, tokių pat tendencijų išliko ir antrąjį 2012-ųjų pusmetį. Pieno ir mėsos gaminių importas iš Lenkijos akivaizdžiai stiebiasi.
 
Lenkiškų pieno produktų prekybos centruose gausėja ir dėl to, kad mūsų šalies prekybininkai įkėlė koją į kaimynų teritoriją.
 
Todėl prasidėjo kai kurių maisto prekių mainai.
 
Vartotojams – į naudą
 
Anot A.Gapšio, lenkiškų mėsos ir pieno gaminių skverbimasis į mūsų šalį naudingas patiems vartotojams.
 
„Vietos gamintojus, kaip ir pardavėjus, konkurencija galbūt privers perrašyti kainas.
 
Iki šiol 4 didieji pieno produktų gamintojai realiai nė nekonkuravo. Stiprūs visų jų ryšiai leido maisto produktų kainas kilstelėti gerokai daugiau, nei reikia savikainai padengti ir minimaliam pelnui gauti“, – svarstė tyrėjas.
 
Ant kulnų prekybos centrams jau lipa ir naujos parduotuvės, kuriose prekiaujama tik lenkiškomis maisto prekėmis. Tokių jau yra, pavyzdžiui, Panevėžyje. Pirkėjai iš jų tuščiomis tikrai neišeina.
 
Itin pamėgo varškę
 
Prekybos centrų atstovų teigimu, mūsų šalies pirkėjai vis dar ištikimi lietuviškų, ypač šviežių maisto produktų gamintojams.
 
„Vis dėlto kai kurių lenkiškų prekių gausėja. Grūdėtoji varškė yra vienas tų lenkiškų gaminių, kuriuos pamėgo mūsų pirkėjai. Pradėjome ja prekiauti prieš porą mėnesių.
Patraukli kaina ir gera kokybė verčia panašių lietuviškų prekių gamintojus labiau konkuruoti“, – sakė „Rimi“ atstovė Raminta Stanaitytė-Česnulienė.
 
Pasak „Maximos“ atstovės Olgos Malaškevičienės, lenkiškos maisto prekės – mėsa, jos gaminiai, pieno produktai – sudaro maždaug dešimtadalį visų šios grupės prekių asortimento.
 
„Prekių iš Lenkijos pardavimas mūsų prekybos tinkle per pastaruosius metus akivaizdžiai tikrai neišaugo.
 
Buvome atvežę pigoko lenkiško pieno, bet žmonės jį pirko vangiai. Maža to, sumažėjo ir brangesnio lenkiško pieno paklausa“, – paaiškino O.Malaškevičienė.
 
Pasak „Norfos“ atstovo Dariaus Ryliškio, šis tinklas importuoja apie 15 proc. mėsos gaminių, daugiausia – iš Lenkijos ir Ispanijos.
 
„Paukštienos tikrai daugiau tiekiame lenkiškos.
 
Užtat jau daugiau kaip trejus metus prekiaujame tik Lietuvoje išaugintų gyvulių šviežia mėsa – kiauliena, jautiena, veršiena, aviena.
 
Iš savos skerdyklos ji mūsų parduotuves pasiekia per porą parų“, – pasakojo D.Ryliškis.
 
Kiaulienos trūksta
 
Kiaulininkystė, anot A.Gapšio, yra vienintelė Lietuvos žemės ūkio šaka, kuri neįstengia aprūpinti savo šalies vartotojų.
 
„Aplinkosaugininkų ir įvairių žaliųjų reikalavimai Lietuvoje taip pažabojo kiaulininkystę, kad ji visai nebesiplečia.
 
Neliko ir smulkių ūkių, kurie augintų kiaules. Todėl kone pusę šios mėsos tenka atsivežti“, – vardijo maisto produktų rinkos ekspertas.
 
Daugiausia kiaulienos pernai atgabenta iš Vokietijos, Lenkijos, Belgijos.
 
„Užsieninė kalakutiena mūsų vartotojams per brangi. Jos importas iš Lenkijos nėra didelis“, – sakė A. Gapšys.
 
Įspūdingi skaičiai
 
Išankstiniais duomenimis, Lenkijos maisto produktų eksportas pernai padidėjo 2 proc. – iki 15,5 mlrd. eurų.
 
Lenkija užima šeštąją vietą Europoje pagal sūrių ir penktąją – pagal pieno miltelių eksportą.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...