captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mūsų karta ES pajamų vidurkio gali ir nesulaukti

Baltijos šalys gana sėkmingai pradėjo lenktynes artėjant prie Europos Sąjungos vidurkio, tačiau lėtėjantys šalių augimo tempai verčia susimąstyti: jei nesugebėsime vėl padidinti pagreičio, mūsų karta ES vidurkio pajamų srityje gali ir nesulaukti. Apie tai įspėja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Latvijoje Martinas Kazakas.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Baltijos šalys gana sėkmingai pradėjo lenktynes artėjant prie Europos Sąjungos vidurkio, tačiau lėtėjantys šalių augimo tempai verčia susimąstyti: jei nesugebėsime vėl padidinti pagreičio, mūsų karta ES vidurkio pajamų srityje gali ir nesulaukti. Apie tai įspėja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Latvijoje Martinas Kazakas.

„Swedbank“ ekonomikos forume pranešimą skaitęs ekonomistas džiaugiasi, kad Baltijos šalys kol kas auga. Šiems metams regione prognozuojamas apie 2 proc. augimas, kitais – apie 3 proc. Deja, pasak jo, tokio augimo nepakanka, kad konvergencija su ES šalimis vyktų pakankamu tempu.

Analitikas pabrėžė, kad trys Baltijos sesės, būdamos mažomis ir atviromis ekonomikomis, yra itin priklausomos nuo pasaulio ekonominės padėties, o eksportas, nors šiuo metu džiuginančių rezultatų nerodo, turi išlikti svarbiu prioritetu.

M. Kazako teigimu, artimiausiu metu Baltijos šalių eksportui vilčių teiks Europos centrinio banko vykdoma kiekybinio skatinimo politika, vis dėlto atsipalaiduoti negalima.

Džiaugiasi, kad verslininkų žvilgsnis krypsta į Vakarus

„Recesija Rusijoje duos neigiamą efektą Baltijos šalims. Vis dėlto tai, ką prarasime iš Rusijos, galbūt gausime iš kitų šalių“, – banko organizuotame renginyje kalbėjo ekonomistas.

Nepaisant to, „Swedbank“ atstovas pabrėžė, kaip svarbu nedėti per daug vilčių į Rytų šalį, nes net jai pradėjus atsigauti, atsigavimas bus lėtas.

„Baltijos šalys turi ieškoti galimybės augti, tam reikia didinti produktyvumą ir išlaikyti konkurencingumą. Mums jų reikės daugiau ir daugiau, – pridėjo latvis. – BVP augimas Baltijos šalyse lėtėja. Skirtumas tarp ES ir Baltijos šalių augimo greičio mažėja, tai reiškia, kad konvergencija stringa, Baltijos šalims užtruks ilgiau pasiekti ES vidurkį. Jei turime apie 2 proc. augimą, tai per lėtas augimas Baltijos šalims. Jei norime pasiekti ES vidurkį, 2 proc. neužteks“.

M. Kazakas pastebėjo, kad paskutinius metus Baltijos šalių ekonomikos varikliu buvo vartotojai. Tačiau neigiamai nuteikia tai, kad eksporto augimas lėtėja, o šypsenų nekelia ir investavimo lygis šalyse.

Ekonomisto teigimu, visos Baltijos šalys negali pasikliauti vartojimo augimu, o turi savo dėmesį skirti eksportui didinti.

„Jei nebeauginsime šios srities, turėsime stagnaciją ir vidaus prekyboje, ir vartojime“, – įspėjo M. Kazakas.

Žiūrėdamas, į Baltijos šalių eksporto krypčių pasikeitimus, konferencijos dalyvis džiaugėsi, kad pagaliau Baltijos šalių geopolitinis žvilgsnis ir ekonominės kryptys pradeda žiūrėti į tą pačią pusę.

„Anksčiau politiškai buvome su Vakarais, bet ekonomiškai augome su Rytais. Dabar turėsime situaciją, kai ekonominiai ryšiai sutaps su geopolitiniais“, – kalbėjo jis.

Nepamiršta demografinių problemų ir atlyginimų klausimo

Apžvelgdamas pagrindinių Baltijos šalių ekonomikos rodiklių tendencijas latvis paminėjo, kad valstybėse mažėja nedarbas, bet kartu primena, kad su tuo auga spaudimas darbo užmokesčiui didėti.

„Matome gerą rezultatą visose šalyse. Tai paskatino vartojimą, tačiau produktyvumo rodikliai nėra tokie geri Baltijos šalyse“, – teigė konferencijos pranešėjas.

Pasak jo, atlyginimų augimo tendencija teigiama, tačiau kartu kelia dilemą – ar kompanijos galės sau leisti tokiais tempais atlyginimams augti. M. Kazako duomenimis, Baltijos šalyse atlyginimai paskutiniu metu auga 5–6 proc. per metus, tuo metu Europos Sąjungoje – apie 1,5 proc. Taigi, Baltijos šalių konkurencingumas, pasak jo, nemažėti prieš kitas šalis gali tik kaip reikiant auginant produktyvumą.

„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Latvijoje žodžiais, bene didžiausią spaudimą atlyginimams teikia emigracija. Dideli atlyginimų skirtumai tarp Europos Sąjungos šalių išliks ir toliau, todėl gyventojai ir toliau turės paskatas išvykti.

„Taigi, vėl kyla klausimas, ar įmonės galės leisti sau tokius atlyginimus ir vėl viskas susiveda į produktyvumą“, – pakartojo jis.

Pasak jo, spaudimą atlyginimams didinti verslas galėtų sumažinti, jei valdžia sugebėtų didinti reikalingą darbo pasiūlą.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close