captcha

Jūsų klausimas priimtas

Atsigavus ekonomikai, vėl vis daugiau žmonių susižavi azartiniais žaidimais

Finansų krizę išgyvenę lietuviai pastaraisiais metais vis dažniau lankosi įvairiuose lošimo namuose bei lažybų punktuose. Dėl to kyla grėsmė, kad daugiau jų gali tapti priklausomi. Liūdniausia, kaip pastebi psichologė-psichoterapeutė Aušra Varneckienė, jog jokie įspėjimai apie azartinių žaidimų pavojų neveikia.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Finansų krizę išgyvenę lietuviai pastaraisiais metais vis dažniau lankosi įvairiuose lošimo namuose bei lažybų punktuose. Dėl to kyla grėsmė, kad daugiau jų gali tapti priklausomi. Liūdniausia, kaip pastebi psichologė-psichoterapeutė Aušra Varneckienė, jog jokie įspėjimai apie azartinių žaidimų pavojų neveikia.

2013 metais Lietuvoje veikiančios azartinių žaidimų ir lažybų organizavimo įmonės uždirbo beveik 292 mln. eurų. Tai yra maždaug 75 proc. daugiau nei gauta 2010 metais, kada jų pajamos buvo mažiausios ir siekė apie 167 mln. eurų, rodo Statistikos departamento duomenys.

Nuo 2011 iki 2013 metų šia veikla užsiimančių bendrovių pajamos kasmet augo vidutiniškai po 21 proc. Tačiau pačių bendrovių liko mažiau. 2009 metais Lietuvoje jų buvo 28, o 2013-aisias liko 17.

Gerėjančius veiklos rezultatus pastebėjo ir „Pramogų bankus“ Vilniuje bei Klaipėdoje valdančios „Nesė group“ rinkodaros skyriaus vadovė Natalija Mogučaja-Vaineikienė. „Didžiausią pagerėjimą matome nuo praeitų metų pradžios. Lankytojų skaičius auga visuose mūsų objektuose, bet labiausiai kazino, – pasakojo ji. – Liūdniau su B kategorijos įstaigomis. Ten žmonės praleidžia mažiau laiko, o ir pinigų daugiau neišleidžia, nes dažniausiai turi numatę biudžetą, kurį gali pralošti.“

N. Mogučaja-Vaineikienė teigė pastebėjusi, kad šiandien lošti ateina daugiau jaunesnio amžiaus žmonių. „Jie tai suvokia kaip pramogą – dalį savaitgalio ar šiokiadienio laisvalaikio, taip pat kaip ėjimą į naktinį klubą ar dar kur nors pabūti su draugais“, – sakė pašnekovė.

Jos teigimu, anksčiau didžiausią lankytojų srautą sudarė 35–45 metų amžiaus žmonės, o šiandien riba yra nukritusi iki 25 metų.

Įspėjimai neveikia

„Kol žmogus netampa priklausomu nuo azartiniu žaidimų, tol jokie įspėjimai apie galimus pavojus neveikia, tačiau tada jau būna per vėlu“, – sakė A. Varneckienė.

Psichologė-psichoterapeutė paaiškino, kad dauguma žmonių savimi labai pasitiki, todėl galvoja, kad gali suvaldyti savo pomėgį žaisti iš pinigų – tiki, jog jiems istorijos apie praloštas santaupas ar sugriautas šeimas neatsitiks.

„Todėl žmones reikia šviesti, bet visokie įspėjimai paprastai neveikia. Be to, azartiniais žaidimais užsiimančios bendrovės nėra suinteresuotas, kad jų klientai žaistų saikingai“, – kalbėjo A. Varneckienė.

Ji pastebėjo, kad ribą, kada žmogus yra priklausomas, o kada ne, nustatyti pakankamai sunku, tačiau ją išduoti gali tam tikri požymiai.

„Pavyzdžiui, jei žmogus yra dirglus, neadekvačiai reaguoja į jam sakomas pastabas, naktimis blogai miega ir dar sapnuoja, kad yra kazino, tada reikia rimtai susirūpinti, gal netgi kreiptis į specialistus“, – sakė A. Varneckienė.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close