captcha

Jūsų klausimas priimtas

Oro linijos nerimsta dėl planų mėnesiui uždaryti Vilniaus oro uostą

Po dviejų metų vasarą planuojama daugiau nei mėnesiui uždaryti Vilniaus oro uostą. Jei iš tiesų bus nuspręsta taip padaryti, iš Lietuvos sostinės apie 35 dienas nekiltų nei leistųsi lėktuvai.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Po dviejų metų vasarą planuojama daugiau nei mėnesiui uždaryti Vilniaus oro uostą. Jei iš tiesų bus nuspręsta taip padaryti, iš Lietuvos sostinės apie 35 dienas nekiltų nei leistųsi lėktuvai.

Vilniaus oro uostas 2017 m. vasarą planuoja vykdyti vienintelio kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos darbus.

Prieš 57 metus įrengto tako danga paskutinį kartą buvo keista 2003–2004 m. Todėl matomas poreikis vykdyti tako atnaujinimo darbus.

Kol Vilniaus oro uoste bus rekonstruojamas pakilimo ir tūpimo takas, nuo oro uosto priklausantys verslai turės susitaikyti su mėnesio veiklos nutraukimu arba savo veiklos perorientavimu.

Dar kovo pabaigoje Vilniaus oro uostas informavo, kad apie ketinamą vykdyti rekonstrukciją įspėtos visos oro bendrovės ir veiklą oro uoste vykdančios įmonės.

Nors prieš porą metų platintoje informacijoje (2013 m. gegužė) buvo teigiama, kad Vilniaus oro uoste lėktuvai kils ir tako rekonstrukcijos metu, atrodo, kad planai pasikeitė.

Tuomet techninį projektą rengiančios įmonės „Sweco hidroprojektai“ direktorius Irmantas Gudonavičius teigė, kad rekonstrukcijos darbai bus projektuojami ir planuojami nestabdant oro uosto veiklos. Skaičiuota, kad rekonstrukcijos darbai gali kainuoti apie 11,6 mln. eurų.

Portalo DELFI žiniomis, Vilniaus oro uostas vykdė šiame oro uoste veiklą vykdančių oro bendrovių apklausą, kuria bandė išsiaiškinti, ar oro vežėjai norėtų, kad oro uostas rekonstrukcijos metu būtų uždarytas ilgesniam nei mėnesio laikui ar jo veikla būtų nutraukiama tik naktimis, tačiau pats procesas tuomet užtruktų ilgiau nei metus.

Bendrovės „Air Lituanica“ komercijos direktorius Simonas Bartkus teigė, kad, jo žiniomis, didžioji dalis oro bendrovių pasisakė, jog oro uostas būtų uždarytas naktimis, o ne mėnesiui visiškai.

Vis dėlto oro bendrovės buvo informuotos, kad pasirinktas oro uosto visiško uždarymo mėnesiui variantas.

„Turės labai didelę įtaką, nes oro uosto uždarymas susijęs su tuo, kad reikės avialinijų veiklą stabdyti arba ją keisti iš esmės“, – paklaustas, kokią įtaką bendrovei turėtų oro uosto uždarymas, kalbėjo „Air Lituanica“ atstovas.

Pasak pašnekovo, oro bendrovės šiuo metu laukia iš Vilniaus oro uosto detalesnės informacijos apie būsimus darbus ir kaip bus organizuojama veikla.

Viena iš alternatyvų – skrydžius vykdyti iš ir į Kauno oro uostą, tačiau tokiu atveju kyla logistikos su sostine klausimas.

„Šiuo metu laukiame daugiau informacijos, kaip viskas bus organizuota, nes daroma nemažai planų su oro uosto išplėtimu ir susisiekimo gerinimu tarp Vilniaus ir Kauno, bet kol kas viskas yra abstraktu ir nėra tikslios informacijos“, – kalbėjo S. Bartkus.

Pasiteiravus, ar „Air Lituanica“ keistų iš Vilniaus vykdomus skrydžius į Kauną tol, kol rekonstrukcijos darbai bus atliekami, pašnekovas teigė, kad apie tokį variantą yra svarstoma: „Kažką tokio reikės galvoti. Gal skrydžiai bus ne visais maršrutais, bus tik dalis, nes kai kuriais maršrutais gali nebūti prasmės skraidyti, pavyzdžiui, iš Kauno į Taliną. Veiklos apimtys mažėtų, bet tikriausiai tai būtų realiausia alternatyva“.

Vilniaus oro uosto naudotojų komiteto pirmininkas Paulius Mikučionis teigė, kad apie papildomas išlaidas, kurias patirtų oro bendrovės ar Vilniaus oro uosto klientus aptarnaujantys verslai, pasakyti kol kas dar per sunku.

„Laikas nukeltas į 2017 m. ir viskas priklauso nuo to, kaip kiekviena bendrovė susiplanuos tai“, – teigė jis.

Pasak pašnekovo, blogiausia yra tai, kad rekonstrukcijos darbai suplanuoti vasarą, kai oro bendrovės perveža daugiausia klientų ir jų pajamos būna didžiausios.

„Iš kitos pusės galima suprasti ir oro uostą, nes tokiems darbams geras laikas atlikti darbus yra vasara, o ne žiema“, – pridėjo jis.

Prognozuoti, kaip elgsis oro bendrovės (išvis nevykdys skrydžių ar juos perkels į Kauną ar Palangą), P. Mikučionis nesiryžo.

Pasirinko tinkamiausią variantą

Vilniaus oro uosto vadovas Artūras Stankevičius patikino, kad rekonstrukcijos darbai numatomi 2017 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais.

„Anot specialistų, jie neturėtų vykti ilgiau nei 35 dienas, – užtvirtino oro uosto vadovas. – Kol kas yra dėliojami paties projekto konkretūs etapai, kruopščiai planuojami veiksmai ir sąnaudos. Šiuo metu intensyviai kalbamės su oro linijomis, kaip jos ketina elgtis rekonstrukcijos metu ir tik turėdami jų poreikius bei ketinimus galėsime konkrečiai pasakyti, kaip bus vykdomas darbas“.

A. Stankevičiaus teigimu, oro bendrovių paprašyta jų planus oro uostui pateikti iki metų pabaigos.

„Lietuvos oro uostai savo ruožtu siūlo oro linijų bendrovėms minėtą laikotarpį naudotis Kauno oro uosto kilimo ir tūpimo taku, neatmetant galimybės skrydžius vykdyti ir į Palangos oro uostą. Tik žinodami poreikius, galėsime spręsti, kiek papildomai reiktų investuoti į tam tikrą infrastruktūrą. Būtina pabrėžti, kad Kauno oro uosto techninės charakteristikos vietomis yra net palankesnės nei Vilniaus“, – teigė Vilniaus oro uosto vadovas.

A. Stankevičius pripažino, kad vasaros mėnesiai Vilniaus oro uostui – pats pikas. Vis dėlto planuojant pakilimo ir tūpimo tako rekonstrukciją vadovaujamasi taisykle – geriau padaryti vieną kartą ir tinkamai, nei po kelerių metų vėl imti lopyti saugumo reikalavimų neatitinkantį oro uosto kilimo ir tūpimo taką.

Konkretaus skaičiaus, kiek keleivių palies rekonstrukcijos metu uždarytas oro uostas, pasakyti sunku, tačiau Vilniaus oro vadovo teigimu, pagal dabartinius duomenis, piko dienomis per savaitę oro uoste aptarnaujama apie 10 tūkst. keleivių.

„Jiems bus siūloma naudotis Kauno ar Palangos oro uostais. Bus tariamasi  ir su viešojo transporto įmonėmis dėl dažnesnių reisų tarp Vilniaus ir Kauno. Paminėtina, kad dabartiniais Vilniaus oro uosto duomenimis, tokį rekonstrukcijos variantą palaiko daugiau nei 60 proc. keleivių perskraidinančios oro linijos“, – teigė A. Stankevičius.

Paklaustas, ar Kauno oro uostas bus pasiruošęs aptarnauti Vilniaus oro uoste vykstančių skrydžių skaičių, pašnekovas atsakė: „Kaip ir minėjome, prie šio projekto dirba didelė darbo grupė, kuri ieško pačių tinkamiausių sprendimų visoms susijusioms auditorijoms. Aviacinės veiklos perkėlimas į greta esantį Kauno oro uostą yra vienas iš svarbesnių mūsų darbo tikslų. Darysime viską, ko reikia mūsų partneriams oro linijoms palaikyti ketinamus vykdyti veiksmus – jei tai bus viso darbo laikinas perkėlimas į Kauno oro uostą, įgyvendinsime visus būtinus techninius reikalavimus. Pagal planą esame nusimatę ir skaičiuojame 100, 75, 50 ir mažiau nei 50 proc. keleivių srauto laikiną perkėlimą į Kauno oro uostą“.

A. Stankevičiaus vertinimu, pasirinktas tako rekonstrukcijos variantas yra tinkamiausias, vertinant techninę projekto dalį, išlaidas, darbo apimtį ir būsimus rezultatus.

„Esame orientuoti į tvarų verslo vystymą, todėl pasirinktas būtent toks variantas. Daryti rekonstrukciją dalimis mums neįmanoma dėl techninių specifikacijų, be to, ir leidžiant skrydžius tik dienos metu, oro linijoms taip pat kiltų labai daug rizikų su vėluojančiais atvykti vakariniais reisais bei pačiais pirmaisiais rytiniais“, – kalbėjo jis.

Vilniaus oro uosto vadovas teigė, kad iš viso buvo svarstyti keturi variantai, kaip sutvarkyti kilimo ir tūpimo taką.

Vilniaus oro uosto duomenimis, šiame oro uoste vasaros mėnesiais apytiksliai aptarnaujama 300 tūkst. keleivių. Šiemet vasarą planuojama sulaukti 300–400 tūkst. keleivių.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...