captcha

Jūsų klausimas priimtas

Finansų ekspertai ragina atidžiau rūpintis savo pensija

Du iš trijų gyventojų Lietuvoje nesidomi savo būsima pensija, o papildomai senatvei kaupia vos 4 iš 10, tačiau dėl visuomenės senėjimo ir nereformuojant „Sodros“ pensijų sistemos dabartinių darbingo amžiaus žmonių laukia finansiškai sunki senatvė.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Du iš trijų gyventojų Lietuvoje nesidomi savo būsima pensija, o papildomai senatvei kaupia vos 4 iš 10, tačiau dėl visuomenės senėjimo ir nereformuojant „Sodros“ pensijų sistemos dabartinių darbingo amžiaus žmonių laukia finansiškai sunki senatvė.

Šiemet SEB bankų specialistams Baltijos šalyse pirmą kartą apskaičiavus pasirengimo pensijai rodiklį (PPR), Lietuvos gyventojų pasirengimas gyventi senatvėje pagal dešimtbalę sistemą įvertintas trejetu. Nepaisant to, šalies gyventojų lūkesčiai dėl būsimos pensijos – dideli ir realius skaičius pranoksta daugiau kaip 1,5 karto. SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės teigimu, prastėjanti demografinė situacija pensinio amžiaus žmonių problemas tik aštrins.

„Pernai vidutinė senatvės pensija sudarė apie 45 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Tačiau Lietuvos gyventojai tikisi gauti 78 proc. dabartinio darbo užmokesčio dydžio pensiją. Net nenutuokiama, koks bus pajamų sumažėjimas. Ir kartu nepagrįstai viliamasi, kad senatvėje bus daug mažesni poreikiai, tad pinigų tiek daug nebereikės“, – sako J. Varanauskienė.

SEB tyrimo rezultatai rodo, kad 29 proc. 40–44 metų grupės asmenų nesidomėjo savo būsima pensija, taip pat elgėsi ir 25 proc. 45–49 metų amžiaus asmenų. Didžiajai daliai respondentų atrodo, kad šis klausimas jiems vis dar neaktualus. Šiuo metu antrosios pakopos pensijų fonduose papildomai kaupia 39 proc. respondentų, 42 proc. teigia, kad to dar nedaro, 19 proc. to net nesiruošia daryti.

Kad ateities pensininkų situacija nebus lengvesnė, sutinka ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktoriaus pavaduotoja Audronė Morkūnienė. Jos teigimu, demografiniai rodikliai Lietuvoje yra vieni prasčiausių visoje Europos Sąjungoje, todėl visuomenės senėjimo išlaidos pensijoms tik didės.

„Šiandien pensijos finansuojamos iš esmės dirbančiųjų mokesčiais – jeigu šis modelis nesikeis, mažėjančiam dirbančiųjų skaičiui tenkanti našta vis didės“, – teigia A. Morkūnienė.

„Eurostat“ duomenimis, tik dešimtadalis Lietuvos dirbančių pensininkų dirba savo malonumui arba dėl nefinansinių priežasčių.

„Europos Sąjungos vidurkis yra apie 37 proc., tačiau trečdalyje šalių daugiau nei pusė pensininkų dirba dėl nefinansinių priežasčių. Žinoma, norėtume, kad kuo daugiau mūsų pensininkų turėtų tokias galimybes tęsti darbinę veiklą. Tam reikia pokyčių tiek darbo rinkoje, tiek ir pensijų sistemoje – ji turėtų tapti finansiškai tvaresnė, suprantamesnė žmonėms. Būtų labai naudinga ir išplėsti pensijų finansavimo bazę bei sutvarkyti indeksavimą“, – sako A. Morkūnienė.

Šiuo metu išlaidų senatvės pensijoms ir BVP santykis yra apie 6 proc., tačiau mažėjant dirbančiųjų ir daugėjant pensininkų lėšų poreikis bus vis didesnis, todėl teks arba mažinti išmokas, arba vėlinti pensinį amžių. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas pastebi, kad piliečiai šiuo metu neturi jokios informacijos apie tai, kiek mokesčių „Sodros“ sistemos išlaikymui jie sumoka, o senatvėje gaunama pensija neprilygta per gyvenimą sumokėtų mokesčių sumai.

„Sodros pensijų sistemos ateitis – sudėtinga, ir jeigu bus nuspręsta ją išlaikyti, būtina spręsti bent jau įmokų ir išmokų balanso problemą. Dabar „Sodros“ išmokos gali viršyti įmokas, dėl to atsiranda deficitas ir skola, kurią ateityje bus sunku grąžinti. Skolos grąžinimas dar labiau sumenkins „Sodros“ galimybes mokėti pakankamo dydžio pensijas“, – pastebi Ž. Šilėnas.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...