Eismas

2019.04.05 17:46

Partrenktą vairuotoją paliko likimo valiai: kas gresia iš eismo įvykio pasišalinusiam kaltininkui

Vytenis Kudarauskas, LRT.lt2019.04.05 17:46

Avarijų kaltininkai, kurie pasišalina iš eismo įvykio vietos, tikras galvos skausmas nukentėjusiems. Tokių pažeidėjų kai kurie nukentėjusieji ieško visais įmanomais būdais. Pasirodo, dėti visas įmanomas pastangas verta, nes, kitu atveju, nukentėjęs vairuotojas visas transporto priemonės remonto išlaidas turės padengti iš savo kišenės.

Nuo neatsakingo vairuotojo balandžio 3 dieną nukentėjęs Mindaugas Rimonis daro būtent taip – apie eismo įvykį paskelbė savo „Facebook“ paskyroje ir prašo pagalbos padėti nustatyti vairuotoją, kuris sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino.

Eismo įvykio metu nukentėjo ne tik motociklas, bet ir pats jį vairavęs M. Rimonis. Nukentėjęs vairuotojas pasidalino ne tik nuotrauka iš avarijos vietos, bet ir pakankamai detaliai aprašė, kur nutiko eismo įvykis, apibūdino automobilį, kurį vairavo kaltininkas.

Jei kaltininkas nebus surastas, tuomet motociklo vairuotojas gali likti ne tik traumuotas fiziškai, bet, norėdamas susiremontuoti savo motociklą, tai turės padaryti iš savo kišenės, nes, jei kaltininko nėra, draudimas žalos padengti negali.

„Jei vairuotojas yra apsidraudęs kasko draudimu, žala bus atlyginta bet kokiu atveju – ar kaltininkas yra žinomas, ar ne. Skirtumas tik tas, ar bus taikoma išskaita, ar ne. Nes jei žinomas, šią sumą sumoka kaltininkas.

Tačiau jei kasko draudimo nėra ir nėra nustatytas eismo įvykio kaltininkas, žalos atlyginimas yra be galo sudėtingas ir 99 proc. atvejų neįmanomas“, – LRT.lt pasakoja draudimo įmonės „If“ Transporto žalų grupės vadovas Dominykas Trimonis.

Specialistas pabrėžia, kad, įvykus tokiai situacijai, būtina apsidairyti, ar aplink nėra vaizdą fiksuojančių kamerų, kurios galėjo užfiksuoti eismo įvykį ir padėtų identifikuoti kaltininką.

Taip pat visada galima kreiptis pagalbos į visuomenę. Galbūt yra liudininkų, kurie matė ar net užfiksavo nelaimingą atsitikimą. Tuomet, jei pavyksta gauti įrodymų, kurie padėtų nustatyti kaltininką, jau galima kreiptis dėl žalos atlyginimo.

Kalbant apie M. Rimonio atvejį, draudimo ekspertas sako, kad, jei kaltininkas neatsiras, nukentėjęs asmuo žalą, deja, turės padengti iš savo kišenės.

„Šiuo atveju faktiškai taip, jis gali likti be nieko. Mūsų teisės aktuose nėra numatyta apsauga, jei nėra nustatytas arba identifikuotas eismo įvykio kaltininkas. Tai įprasta, praktiškai visoje Europoje galiojanti praktika“, – tikina D. Trimonis.

Jis paaiškina, kad tokioje situacijoje nepagelbės ir Lietuvos draudikų biuras.

„Draudikų biuras pagelbėja tik tuomet, kai kaltininkas nėra apsidraudęs, bet yra žinomas. Pavyzdžiui, jei tiksliai žinoma ir identifikuota eismo įvykį sukėlusi transporto priemonė, draudikų biurui kaip ir yra pareiga atlyginti patirtą žalą.

Bet jei automobilis nežinomas ir nėra duomenų apie kaltininką, tiesiog nėra ir žalos sukėlusio asmens, todėl niekam nėra perduodama atsakomybė atlyginti žalą. Pavyzdžiui, draudimo įmonė yra prisiėmusi įsipareigojimą atlyginti kaltininko padarytą žalą, tačiau jei jo nėra, nėra ir pareigos atlyginti žalą“, – paaiškina D. Trimonis.

Griežtos bausmės už pasišalinimą

Pasišalinimas iš eismo įvykio vietos kaltininkui gali atsirūgti finansiškai. Jei toks vairuotojas galiausiai nustatomas, jam gresia ne tik pareiga nukentėjusiems atlyginti patirtus nuostolius, bet ir didelės baudos bei teisės vairuoti atėmimas.

„Bauda priklauso nuo to, kokią žalą kitam asmeniui padarė kaltininkas. Jei žala ne didesnė nei 565 eurai, bauda siekia nuo 600 iki 1100 eurų. Jei tokią veiką padarė asmuo, neturintis teisės vairuoti, jam gresia bauda nuo 850 iki 2000 eurų.

Taip pat gali būti skirtas teisės vairuoti atėmimas nuo 12 iki 36 mėnesių, o jei asmuo, padaręs eismo įvykį, neturi teisės vairuoti, gali būti konfiskuota jo transporto priemonė“, – LRT.lt įvardija Vilniaus apskrities Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus viršininkas Alvaras Bacevičius.

Bauda gali padidėti, jei eismo įvykio metu kaltininkas padaro žalą, kuri didesnė nei 565 eurai.

„Tokiu atveju, atsakomybė asmeniui, kuris turi teisę vairuoti, didėja nuo 1100 iki 2000 eurų, o jei kaltininkas neturi teisės vairuoti, bauda siekia nuo 2000 iki 26000 eurų.

Jei eismo įvykį sukėlė vairuotojas, turintis vairuotojo pažymėjimą, jis gali būti atimtas nuo 12 iki 36 mėnesių, o iš asmens, kuris neturi teisės vairuoti, gali būti konfiskuota jo transporto priemonė“, – priduria A. Bacevičius.

Pašnekovas perspėja, kad baudų gali sulaukti ne tik motorinių transporto priemonių vairuotojai, bet ir kiti eismo dalyviai, pavyzdžiui, pėstieji ar dviratininkai.

„Jei iš eismo įvykio vietos pasišalina kiti eismo dalyviai, pavyzdžiui, pėstieji, dviratininkai, riedutininkai ir panašiai, jiems už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos gresia bauda nuo 150 iki 230 eurų“, – sako A. Bacevičius.

Policijos tyrėjo teigimu, nuobauda skiriama atsižvelgiant į eismo įvykio aplinkybes, taip pat vertinami ir ankstesni pažeidėjo padaryti nusižengimai, todėl tikrai ne visais atvejais taikomos maksimalios baudos arba atimama teisė vairuoti.

Visi baudžiami vienodai

A. Bacevičius akcentuoja, kad baudos už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos skiriamos neatsižvelgiant į tai, ar avariją sukėlė ir iš jos pasišalino lietuvis, ar kitos Europos Sąjungos šalies, ar trečiosios šalies pilietis – visiems sankcijos vienodos.

Taip pat perspėjami ir tie, kurie mano, kad, jei eismo įvykio metu vairuotas automobilis buvo su užsienietiškais valstybiniais numeriais, tai padės išvengti atsakomybės.

„Žmogui būna pagunda pabėgti iš eismo įvykio vietos vien dėl to, kad automobilis su užsienietiškais numeriais. Tačiau noriu patikinti, kad taip tikrai nėra, nes policija turi visas galimybes nustatyti ir tokių automobilių savininkus ar vairuotojus. Žinoma, tai užtrunka daugiau laiko, tačiau užsienietiški numeriai tikrai neapsaugo nuo atsakomybės“, – pabrėžia A. Bacevičius.