Eismas

2019.03.30 20:40

Pirmosios pasaulyje automobilių avarijos įvyko kur kas anksčiau, nei įsivaizdavote: kai kurių aplinkybės itin įdomios

LRT.lt2019.03.30 20:40

Vairuotojai automobilius daužo nuo pat tada, kai ši transporto priemonė atsirado. Tačiau ilgą laiką taip ir nesutariama, kurią avariją galima pripažinti pačia pirmąja pasaulyje. Ar tai turėtų būti avarija, kurios metu buvo sužaloti žmonės ar būtinai turėjo būti žuvusiųjų? O galbūt tai turėtų būti tokia avarija, kurioje automobilis tiesiog į ką nors atsitrenkė? Kadangi iki galo nutarti sunku, paprasčiau aptarti įvairius pirmuosius pasaulyje eismo įvykius.

1834-ieji: Johno Scotto Russello garais varomos mašinos sprogimas

Savaeigių transporto priemonių judėjimui ne visada naudotas vidaus degimo variklis. Kai kurie kūrėjai naudojo garo variklius, kurie padėdavo transporto priemonei judėti. Tokio tipo variklius naudojantys automobiliai keliuose pasirodė keliais dešimtmečiais anksčiau nei Karlo Benzo automobilis.

Tačiau grįžkime prie „avarijos“. Johno Scotto Russello sukurta garų mašina tiesiog sprogo. Šio įvykio metu žuvo keturi žmonės. Po tokios nesėkmės kūrėjas buvo priverstas uždaryti savo verslą. Palaukite, verslą? Būtent taip. Tuo metu žmonės jau domėjosi savaeigėmis transporto priemonėmis ir J. S. Russellas buvo vienas tų, kuris jas kūrė ir tikėjosi pardavinėti žmonėms.

Kalbant apie šio įvykio aplinkybes, sklando versija, kad prie sprogimo prisidėjo aktyvistai, nusiteikę prieš savaeiges transporto priemones, kurie ant kelio primetė metalo. Šis pažeidė garo variklį ir tai sukėlė pražūtingą sprogimą.

1869-ieji: mirtina mokslininkės Mary Ward avarija

Kai kurie šaltiniai nurodo, kad pirmoji mirtina avarija įvyko 1869-aisiais, kai Airijoje žuvo mokslininkė Mary Ward. Avarija nutiko tuomet, kai garais varoma savaeigė transporto priemonė per greitai įvažiavo į posūkį. Iš transporto priemonės iškritusi mokslininkė patyrė mirtiną kaklo traumą.

Nuo to meto žmonės pradėjo galvoti, kad garais varomos savaeigės mašinos nėra saugios, nepaisant to, kad šiuo atveju dėl nelaimės variklis nebuvo kaltas.

Beje, niekas nėra tikras, kodėl M. Ward mirtis laikoma pirmuoju tragišku eismo įvykiu, atsižvelgiant į žmonių, kurie mirė J. S. Russello garo mašinos tragedijos metu, skaičių. Tačiau manoma, kad M. Ward nelaimė tiesiog sulaukė didesnio atgarsio būtent dėl to, kad žuvo garsi moteris.

1891-ieji: pirmoji nemirtina vidaus degimo varikliu varomos mašinos avarija

Nors Amerikos automobilizmo širdimi laikomas Detroitas, tačiau anuomet Klivlande ir šio miesto apylinkėse gyveno daug išradėjų, kurie norėjo sukurti automobilį.

Vienas iš jų buvo Jamesas Williamas Lambertas. Išradėjas suvaidino didžiulį vaidmenį ankstyvojo automobilių vystymosi XIX-ojo amžiaus pabaigoje – jis pateikė daugiau kaip 600 patentų. Ne visi jie buvo susiję su automobiliais, tačiau, bet kokiu atveju, panašu, kad jis buvo genijus.

Žinoma, visiškai natūralu, kad jis mėgo ne tik ką nors išrasti, bet ir tai išbandyti. Todėl išradėjas kartu su savo draugu Jamesu Swovelandu sėdo į vieno cilindro benzininį variklį turinčią transporto priemonę ir leidosi į kelionę.

Deja, bet kelionė nebuvo sėkminga. Mašinai užvažiavus ant medžio šaknų, ji tapo nevaldoma ir atsitrenkė į žirgams pririšti skirtą buomą. Tikėtina, kad avarijos metu greitis nebuvo didelis, būtent todėl abu mašina keliavę vyrai nepatyrė rimtų sužalojimų.

1896-ieji: pirmasis dviračio ir automobilio susidūrimas

Automobilių vairuotojai turi dėl ko paburnoti ant dviratininkų, o šie tikriausiai taip pat turėtų ką jiems atsakyti. Ir tai tęsiasi visą amžių. Tikrai – kova tarp automobilių vairuotojų ir dviratininkų trunka ne ką trumpiau, nei apskritai egzistuoja automobilių industrija.

Pasaulyje yra gausybė neatsakytų klausimų. Pavyzdžiui, kas pirmiau, višta ar kiaušinis? Būti ar nebūti? O atsakymas į klausimą, kas pirmas pradėjo kovą tarp automobilių vairuotojų ir dviratininkų, yra. Ir kaltas šiuo atveju automobilio vairuotojas.

1896-aisiais Henris Wellsas vairavo „bearklį vežimą“ ir dalyvavo „bearklių vežimų lenktynėse“. Žinoma, juk jei kažkas turi ratus – su tuo būtina lenktyniauti! Deja, jis važiavo per dideliu greičio ir automobilis pradėjo lakstyti į šalis.

Deja, bet nevaldomos mašinos kelyje atsidūrė dviratininkas Ebelingas Thomas. Pamatęs automobilį jis pasimetė. Įsivaizduojate situaciją, kai susikerta jūsų ir priešais einančio žmogaus trajektorijos ir abu vienu metu bandome pasitraukti į tą pačia pusę.

Panašiai nutiko ir E. Thomasui, kuris nebežinojo, į kurią pusę traukti, kad nesusidurtų su mašina, todėl nusprendė tiesiog stovėti vietoje. Deja, tokia taktika nepasiteisino. H. Wellso automobilis susidūrė su dviratininku.

Tai nebuvo tragiška avarija. E. Thomasui lūžo koja. H. Wellsas buvo suimtas už neatsargų vairavimą ir pradėjo daugiau nei visą amžių besitęsiančią kovą tarp dviratininkų ir automobilių vairuotojų.

1899-ieji: pirmasis automobilio mirtinai partrenktas pėsčiasis

Ši tragedija įvyko Niujorke ir ją sukėlė elektromobilis. Kad ir kaip bebūtų, tačiau tuo metu elektra varomos mašinos buvo mėgiamos – jos buvo tylios, neteršė, kad jas būtų galima užvesti nereikėjo naudoti rankenos alkūninio veleno prasukimui ir nereikėjo keisti pavarų.

Tačiau būtent elektra varomas taksi tapo tragiškos avarijos įrankiu. Po tokios mašinos ratais pakliuvo Henris Halas Blissas. Pagal pateiktas išvadas, buvo nurodyta, kad H. H. Blissas patyrė sunkius sužalojimus, buvo pervažiuotas, nudaužtas ir, galiausiai, įvardintas kaip nelaimingo nutikimo auka.

Elektrinio taksi vairuotojas Arthuras Smithas buvo apkaltintas žmogžudyste, bet taip ir nenuteistas, nes buvo nuspręsta, kad H. H. Blisso mirtis „buvo netyčinė“. Beje, nors apie šį nutikimą jau kitą dieną rašė „The New York Times“, tačiau per daug dėmesio šiai avarijai nebuvo skirta. Tikriausiai dėl to, kad būtų ne itin gerai, jei savaeigės transporto priemonės būtų pradėtos vadinti „mirties mašinomis“.

Parengė Vytenis Kudarauskas