Eismas

2019.03.25 18:39

Lietuvos keliuose dešimtys tūkstančių neapdraustų automobilių: kuo rizikuoja jų vairuotojai?

LRT TELEVIZIJOS laida „Keliai. Mašinos. Žmonės“, LRT.lt2019.03.25 18:39

Eismo įvykiai – kasdienybė Lietuvos keliuose. Tačiau vienose avarijose aplamdomi tik automobiliai, o kitose nukenčia ir žmonės. Įsivaizduokite, kaip turėtų jaustis vairuotojas, sukėlęs avariją, kurios metu sužalojami ar, dar blogiau, žūsta žmonės.

LRT TELEVIZIJOS laidos „Keliai. Mašinos. Žmonės“ kalbinti ekspertai pasakoja, kaip tokiu atveju gali padėti civilinės atsakomybės draudimas.

Keleivių patirtą žalą atlygina draudimas

Kartais vairuotojai į savo automobilį nenori priimti pakeleivių dėl to, kad baiminasi, jog, jei eismo įvykio metu jie būtų sužaloti, visas išlaidas tektų padengti iš savo kišenės. Tačiau Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro vadovas Algimantas Križinauskas ramina ir sako, kad bet kokiu atveju keleivių patirtą žalą atlygina draudimo įmonės.

„Keleiviams iš esmės nėra svarbu, ar jie buvo kaltininko ar nukentėjusiojo automobilyje – visiems žala bus atlyginta taip, kaip nustato teisės aktai. Žala neatlyginama tik eismo įvykio kaltininkui, t. y.: žala neatlyginama nei už jo sužalojimus, nei už apgadintą turtą“, – teigia A. Križinauskas.

Tačiau ką daryti, jei į eismo įvykį pateko automobilis, kuris nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu?

„Tokiu atveju žalą atlygina draudikų biuras, kuris pagal įstatymą yra įpareigotas žalą atlyginti nukentėjusiajam. Nukentėjusysis gali kreiptis į bet kurią draudimo bendrovę ir biuro vardu žala bus administruota bei atlyginta“, – LRT TELEVIZIJOS laidai „Keliai. Mašinos. Žmonės“ sako A. Križinauskas.

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad jei žalą tenka atlyginti draudikų biurui, iš eismo įvykio kaltininko bus išieškoma visa suma, kurią teko padengti. Todėl geriau nerizikuoti ir automobilį apsidrausti, nes išlaidos draudimui tikrai nebus didesnės nei suma, kurią gali tekti grąžinti. Pasak A. Križinausko, kartais tenka atlyginti žalą, siekiančią ir 10 tūkst. eurų.

Keliuose – dešimtys tūkstančių neapdraustų automobilių

Nors civilinės atsakomybės draudimas Lietuvoje privalomas dar nuo 2002-ųjų metų, toli gražu ne visi vairuotojai juo pasirūpina. Skaičiuojama, kad gali būti apie 100 tūkst. automobilių, kurie nėra apdrausti. Kad keliuose važinėja daugybė neatsakingų vairuotojų ir transporto priemonių valdytojų, pripažįsta ir Lietuvos kelių policijos tarnyba.

„2018-aisiais buvo nubausta daugiau nei 46 tūkst. tokių asmenų, o šiemet, per pirmus du mėnesius, jau nustatyta daugiau nei 4 tūkst. tokių pažeidėjų“, – skaičius įvardija Lietuvos kelių policijos tarnybos administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus viršininkė Laura Salokaitė.

Specialistės teigimu, pažeidėjai nustatomi įvairių priemonių metu, taip pat didelę dalį neapdraustų transporto priemonių nustato automatinės numerių atpažinimo sistemos, kurios siunčia duomenis į policijos registrą.

Tiesa, tokių automobilių dalyvavimas eisme nėra uždraudžiamas. Nustačius šį pažeidimą, vairuotojas yra perspėjamas, kad jo transporto priemonė neatitinka nustatytų reikalavimų ir jam skiriama bauda.

„Vairuotojui numatyta bauda nuo 50 iki 100 eurų, transporto priemonės savininkui nuo 60 iki 120 eurų, o juridinio asmens atsakingam asmeniui nuo 100 iki 200. Jei pakartotinai nustatomas pažeidimas, bauda skiriama neperžengiant įvardintų sankcijų“, – LRT TELEVIZIJOS laidai „Keliai. Mašinos. Žmonės“ įvardija L. Salokaitė.

A. Križinauskas sako, kad kasmet įvyksta apie 2000 eismo įvykių, kurie padaromi su neapdraustomis transporto priemonėmis.

Kas brangiau – automobilis ar sveikata?

Nors eismo įvykio metu patirtą žalą atlygina draudimo įmonės arba draudikų biuras, anksčiau būdavo atvejų, kai net ir gavę maksimalią išmoką žmonės kreipdavosi į teismą ir prisiteisdavo papildomą žalos atlyginimą.

„Anksčiau tokių procesų būdavo, kadangi didžiausia galima asmens žalos kompensacija buvo gana menka – 5000 eurų vienam eismo įvykiui, todėl anksčiau žmonės nors ir gaudavo maksimalią sumą, bet turėjo teisę reikalauti papildomų pinigų iš kaltininko ir teismai priteisdavo, pavyzdžiui, papildomus 10 tūkst. eurų iš kaltininko.

Tačiau nuo praėjusių metų lapkričio tai yra pakeista, ir maksimali suma siekia 5 mln. eurų“, – paaiškina A. Križinauskas.

Advokatas Mindaugas Kukaitis mano, kad šiuo metu Lietuvoje nusistovėjusi klaidinga praktika, kai po eismo įvykio didesne suma įvertinamas sudaužytas automobilis, o ne žmonių sužalojimai ar patirta neturtinė žala.

„Turtinė žala – tai yra negautos pajamos arba patirtos išlaidos, jos įrodinėjamos tiesiogiai.

Neturtinė žala vertinama pagal išgyvenimus – neigiamos emocijos, skausmo sukėlimas, kokių nors galimybių praradimas. Tačiau noriu pabrėžti, kad, vertinant teismų praktiką, susidaro įspūdis, jog pats turtas vertinamas brangiau nei neturtinė žala.

Šiuo atveju žmogaus gyvybė ar sužalojimai vertinami ribotai, pagal nusistovėjusias nuostatas ir dydžius. Jei gyvybė vertinama mažiau nei transporto priemonė, reikėtų pergalvoti, ar tai yra didžiausia vertybė, kurią turime saugoti“, – mano M. Kaukaitis.

Visą pasakojimą šia tema galite pamatyti LRT TELEVIZIJOS laidos „Keliai. Mašinos. Žmonės“ vaizdo įraše.

Keliai. Mašinos. Žmonės

Parengė Vytenis Kudarauskas.