Eismas

2019.04.05 14:25

Baudos už greičio viršijimą pagal piniginės storį: tinkamas kelias Lietuvai ar našta sistemai

Vytenis Kudarauskas, LRT.lt2019.04.05 14:25

Kai kuriose pasaulio valstybėse greitį viršijantys vairuotojai gali gauti baudas, kurios siekia ne kelis šimtus, bet kelias dešimtis tūkstančių eurų. Nors skamba neįtikėtinai, diferencijuotos baudos už greičio viršijimą, kurių dydis priklauso nuo pažeidėjo pajamų, skiriamos Šveicarijoje, Suomijoje ir Jungtinėje Karalystėje. LRT.lt domėjosi, ar diferencijuotos baudos galėtų atsirasti ir Lietuvoje. Pasirodo, pasiūlymų apie baudą diferencijavimą yra, tačiau ne pagal pajamas, o atsižvelgiant į vietą, kur pažeistos kelių eismo taisyklės.

Kad greičio viršijimas gali būti labai brangiu „malonumu“, 2015-aisiais įrodė Suomijos verslininkas Reima Kuisla. Kaip rašo „nytimes.com“, važiuodamas kiek daugiau nei 100 km/val. greičiu zonoje, kurioje galiojo 80 km/val. greičio ribojimas, R. Kuisla gavo net 54 tūkst. eurų siekiančią baudą.

Tokia bauda jam buvo skirta atsižvelgiant į jo gaunamas pajamas – kuo jos didesnės, tuo didesnė ir bauda. Suomiai savo sistemą argumentuoja tuo, kad daugiau uždirbantys turėtų mokėti didesnes baudas nei tie, kurių pajamos mažos.

Tačiau toks požiūris patinka ne visiems. Po to, kai gavo milžinišką baudą, R. Kuisla svarstė išvykti iš Suomijos ir persikelti gyventi į kitą valstybę.

Suomija – ne vienintelė šalis, kurioje už greičio viršijimą skiriamos diferencijuotos baudos. Bet ar tokia sistema galėtų atsirasti ir gyvuoti Lietuvoje?

Koją kištų šešėlis

„Luminor“ banko Ekonomistas Žygimantas Mauricas Lietuvoje tokia baudų skyrimo sistema būtų ne realias problemas sprendžiantis, bet populistinis sprendimas.

„Lietuvoje dalis žmonių turi daug šalutinių pajamų arba apskritai jų oficialiai neturi. Todėl, jei būtų nuspręsta įvesti diferencijuotas baudas, kiltų natūralus klausimas, ką daryti su žmonėmis, kurie visiškai neturi pajamų? Jų visiškai nebausti?

Kitas klausimas – ką reikėtų daryti su tais, kurie turi daug, bet neoficialių pajamų, arba automobilį yra priregistravę kitoje šalyje. Kitaip sakant, yra per daug problemų tam, kad tokia sistema veiktų taip, kaip turėtų“, – LRT.lt sako Ž. Mauricas.

Koją baudų diferencijavimui galėtų pakišti ir tai, kad, pavyzdžiui, Skandinavijoje pajamų deklaracijos yra prieinamos viešai. Tai yra, kiekvienas gali pamatyti, kiek uždirba jo kaimynas.

Kadangi Lietuvoje tokios sistemos nėra, sužinoti, kiek pažeidėjas turi pajamų, būtų sudėtinga ir tai pareikalautų didelių kaštų.

Bet kokiu atveju, ekonomisto manymu, jei būtų planuojama kurti tokią sistemą, kai bauda už greičio viršijimą paskiriama atsižvelgiant į pažeidėjo pajamas, tai būtų ne pats teisingiausias žingsnis, nes pradėti reikėtų nuo kitų darbų.

„Pirmiausia reikėtų sutvarkyti tai, kad bent jau didžioji dalis pajamų būtų deklaruojama, ir tik tada būtų galima rengti tokias iniciatyvas“, – mano Ž. Mauricas.

Pašnekovas įžvelgia ir dar vieną problemą – jei baudos būtų skiriamos atsižvelgiant į pažeidėjo pajamas, tai galėtų tapti dar didesne paskata slėpti pajamas.

Be to, Ž. Maurico manymu, būtų sudėtinga sukurti tokią sistemą, kuri būtų lygiai teisinga visiems visuomenės sluoksniams.

„Pavyzdžiui, muzikantas ar rašytojas vienais metais gauna dideles pajamas, pavyzdžiui, 100 tūkst. eurų, tačiau kitais metais negauna nieko. Todėl tokiam žmogui mokėti baudą pagal nustatytą procentą gali būti kur kas skaudžiau nei žmogui, kuris turi turto už 10 milijonų ir šimtatūkstantines pajamas gauna kasmet“, – dėmesį atkreipia Ž. Mauricas.

Lietuva eina kitu keliu

Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys sako, kad baudų diferencijavimas sunkiai suderinamas su tuo, kokiu keliu šiuo metu eina Lietuva.

„Dabar mes einame baudų skyrimo supaprastinimo link, tai yra, kai už padarytą nusižengimą asmuo iš karto sulaukia atsakomybės. Tokios sistemos pagrindinis tikslas – užtikrinti baudos neišvengiamumą.

Tačiau, jei baudas reikėtų skirti atsižvelgiant į pažeidėjo pajamas, tai labai apsunkintų šiuo metu kuriamos sistemos darbą, nes reikėtų tikrinti pažeidėjo pajamas, skaičiuoti, kokio dydžio bauda turėtų būti paskirta“, – pastebi V. Grašys.

Pašnekovas sako, kad baudos dydis visgi nėra lemiamas faktorius, kuris nulemia pažeidėjo veiksmus viršyti greitį. Kur kas paveikesnė yra kita priemonė.

„Pavyzdžiui, vienas populiariausių nusižengimų yra naudojimasis mobiliuoju telefonu ir, antrą kartą padarius šį nusižengimą, gresia teisės vairuoti atėmimas. Tai yra pakankamai atgrasi bauda.

Tokia pati situacija yra ir su greičio viršijimu, nes nuo tam tikros ribos yra taikomas teisės vairuoti atėmimas. Manau, kad daugeliui vairuotojų gerokai skausmingiau yra prarasti teisę vairuoti, nes 21 a. teisės vairuoti netekimas labai apsunkina galimybes tinkamai gyventi“, – LRT.lt teigia V. Grašys.

Problemas galima išspręsti ir be baudų

Ž. Mauricas svarsto, kad baudos nebūtinai yra geriausias sprendimo būdas. Pavyzdžiui, jei didelę baudą už greičio viršijimą gaus vairuotojas, kuris nėra linkęs pažeidinėti KET, jis bus piktas, bet jo veiksmams vairuojant tai įtakos neturės. Todėl kur kas geriau yra galvoti apie tai, kaip fiziškai sumažinti galimybes viršyti leistiną greitą.

„Jei pagrindinis tikslas yra mažinti avarijų ir žuvusiųjų skaičių, tai to siekti reikia ne baudomis. Pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė yra viena saugiausių Europos valstybių, ten eismo įvykiuose žūsta mažai žmonių.

Jie to pasiekė gerindami infrastruktūrą – sankryžas pakeitė į žiedus, turi pakankamai gerus greitkelius ir pan. Todėl pradėti reikėtų nuo to“, – svarsto Ž. Mauricas.

Iš dalies su tokia nuomone sutinka ir V. Grašys, tačiau, jo manymu, inžineriniai sprendimai nėra visagaliai, be to, jie reikalauja ir papildomų investicijų. Pasak jo, geriausio rezultato būtų pasiekta, jei vairuotojai pagaliau įsisąmonintų, kokia didžiausia rizika kyla važiuojant nesaugiu greičiu.

„Visko pradžia yra suvokimas, kokios gali būti neigiamos KET nesilaikymo pasekmės. Ne bauda yra pasekmė, o eismo nelaimė, kuri atsitinka dėl greičio viršijimo.

Todėl pirmiausia reikia kalbėti apie švietimą, ugdymą ir kultūrą. Turime pratinti jaunimą ir vaikus laikytis KET. Manau, kad, prabėgus tam tikram laikui, mums nebereikėtų nei inžinerinių sprendimų, nei baudų didinimo, kad žmonės laikytųsi KET“, – įsitikinęs V. Grašys.

Svarstė apie skirtingo dydžio baudas mieste ir užmiestyje

Lietuvoje jau buvo kilę diskusijų dėl baudų diferencijavimo, tačiau ne pagal pajamas, o skirtingų baudų dydžio mieste ir užmiestyje. Kaip naujienų agentūrai BNS yra sakęs V. Grašys, diskusijos buvo kilusios dar 2018-aisiais, tačiau šiemet iniciatyva ir vėl buvo pristatyta Valstybinėje eismo saugumo komisijoje.

Anot jo, statistika, susijusi su eismo įvykiuose žuvusiais ir bendru avaringumu, yra tokia: pernai eismo įvykiuose žuvo 68 pėstieji, nemaža dalis jų – pėsčiųjų perėjose.

„Buvo iniciatyva diferencijuoti atsakomybę už greičio viršijimą gyvenvietėje, mieste ir užmiestyje, nes greičio viršijimo pasekmės mieste pėsčiųjų atžvilgiu yra daug skaudesnės. Todėl, manau, vertėtų grįžti prie diskusijos“, – sakė jis.

V. Grašio nuomone, užmiesčiuose reikėtų palikti dabartinius baudų dydžius, tuo metu miestuose baudas galima būtų didinti, taikyti daugiau prevencinių priemonių: įrengti daugiau matuoklių, dažniau patruliuoti nežymėtais automobiliais.

„Užsienio šalių, skandinavų patirtis rodo, kad jie linkę mažinti greitį, ypač mieste, kai kurios valstybės greitį mažina ir užmiestyje.

Negalima iš vieno posėdžio priiminėti sprendimų, bet reikia skaičiuoti, kokios yra galimybės. Mieste tikrai nemanau, kad yra kur mažinti tą greitį, bet galbūt reikėtų vykdyti aktyvesnę greičio kontrolę, kad iš tiesų vairuotojai paisytų taisyklių, tas judėjimas būtų tvarus ir saugus“, – kalbėjo V. Grašys.