Eismas

2019.03.15 12:09

Naujoji girtumo nustatymo tvarka: pareigūnams lengviau, pažeidėjams – papildomi rūpesčiai

Vytenis Kudarauskas, LRT.lt2019.03.15 12:09

Kovo 13-ąją vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo keičiama vairuotojų girtumo nustatymo tvarka. Nuo šiol, jei pirmojo patikrinimo metu nustatomas didesnis nei 1,5 prom. girtumas, vairuotojas privalės atlikti antrąjį patikrinimą. Policijos atstovų teigimu, tokia tvarka palengvins pareigūnų darbą ir jie daugiau laiko galės skirti savo tiesioginių pareigų vykdymui.

Kaip LRT.lt teigia Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys, praėjusiais metais buvo nustatyta 10 tūkst. neblaivių vairuotojų, iš kurių beveik pusei patikrinimo metu buvo nustatytas didesnis nei 1,5 proc. girtumas. Tokie vairuotojai tapo papildomu darbu pareigūnams, kurie tuo metu, kol veždavo neblaivų vairuotoją, negalėdavo vykdyti kitų savo pareigų.

„Iki šio nutarimo patvirtinimo, jei vairuotojas įpūsdavo daugiau nei 1,5 prom., policijos pareigūnas jį turėjo nuvežti į gydymo įstaigą papildomam blaivumo patikrinimui atliekant kraujo tyrimą. Tai užtrukdavo iki vienos valandos.

Nuo šiol bus užtrunkama kur kas mažiau laiko, ir tai palengvins policijos pareigūno darbą, nes tą laiką, kurį jis anksčiau užtrukdavo neblaivaus vairuotojo vežimui į gydymo įstaigą, jis galės skirti viešosios tvarkos ir eismo saugumui užtikrinti“, – kokią pagrindinę problemą sprendžia naujoji tvarka įvardija V. Grašys.

Pašnekovo teigimu, jei pirmojo blaivumo patikrinimo metu bus užfiksuotas didesnis nei 1,5 prom. girtumas, vairuotojui bus privaloma kartoti blaivumo patikrinimą. Kaip ir numatyta, toks patikrinimas turės būti atliekamas po ne mažiau nei 15 minučių, bet ne ilgiau nei po pusvalandžio nuo pirmojo patikrinimo.

„Jei antro pūtimo metu užfiksuojamas mažesnis rezultatas nei 1,5 prom., tuomet vairuotojui taikomas administracinių nusižengimų kodeksas. Bet jei ir po antro pūtimo nustatomas 1,5 ar didesnis girtumo laipsnis, taikoma baudžiamoji atsakomybė ir pradedamas ikiteisminis procesas“, – paaiškina V. Grašys.

Jis priduria, kad visiškai nesvarbu, ar pirmojo patikrinimo metu buvo įpūsta 1,5 ar 2,0 prom. ar dar daugiau, antrasis pūtimas bus privalomas, o galutiniu rezultatu bus laikomas tas, kurio metu užfiksuoti mažesni parodymai.

Paklausus ar naujoji tvarka nepadės išsisukti daliai neblaivių vairuotojų nuo baudžiamosios atsakomybės, V. Grašys tikino, kad tikrai ne.

„Praktika rodo, kad per 15–30 minučių vairuotojo būsena kardinaliai nepasikeičia. Dažniausiai, jei vairuotojas būna neblaivus, jis per tokį laiko tarpą ir išlieka neblaiviu“, – teigia V. Grašys.

Jo manymu, naujoji tvarka padės nebent tiems vairuotojams, kurie neseniai buvo suvalgę, pavyzdžiui, saldainį, kuris gali suteikti didelę momentinę alkoholio koncentraciją. Tokie vairuotojai pakartotinio patikrinimo metu galės įrodyti, kad tikrai nėra neblaivūs, nes per tiek laiko momentinė alkoholio koncentracija jau bus išgaravusi.

Saugaus vairavimo mokytojas Artūras Pakėnas naujovę vertina teigiamai, tačiau įžvelgia ir rizikų.

„Šiuo atveju kalbama apie baudžiamąją atsakoimybę, rimtą įrašą žmogaus biografijoje, todėl viską patikėti tik alkoholio matuokliui yra rizikinga, nes išlieka techninės klaidos tikimybė.

Žinoma, reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kiek per pastaruosius metus buvo atvejų, kai alkotesterio parodymai pripažinti klaidingais. Aš prisimenu tikriausiai vieną. Todėl iš esmės galima sakyti, kad alkoholio matuokliais galima pasitikėti, tačiau techninės klaidos rizika vis tiek išlieka“, – pastebi A. Pakėnas.

V. Grašys atkreipia dėmesį, kad jei po pakartotinio blaivumo patikrinimo vairuotojas nesutiks su policijos pareigūnų alkotesterio parodymais, jam išliks galimybė blaivumą pasitikrinti gydymo įstaigoje, tačiau tą padaryti teks savarankiškai.

„Vairuotojui išlieka galimybė savarankiškai nuvykti į gydymo įstaigą ir savo lėšomis bei jėgomis pasitikrinti blaivumą atliekant kraujo tyrimą.

Tačiau tokia galimybė bus tik tuo atveju, jei vairuotojas pasitikrino blaivumą policijos alkotesteriu. Jei tikrintis atsisakoma, iš karto taikoma baudžiamoji atsakomybė ir pradedamas ikiteisminis tyrimas“, – LRT.lt patikslina V. Grašys.

A. Pakėno manymu, pareigūnams tikrai užkraunama per daug papildomo darbo, kai į gydymo įstaigą reikia vežti neblaivų vairuotoją, todėl iš vienos pusės teisinga, kad važiavimas į gydymo įstaigą kraujo tyrimui perkeliamas ant pažeidėjo pečių, tačiau jis įžvelgia ir kitą, galimai neigiamą šio pakeitimo pusę.

„Klausimas, kas galės užtikrinti, kad kraują atvyko duoti būtent tas asmuo, kuriam ir buvo nustatytas didesnis nei 1,5 prom. girtumas? Juk visi žinome, kaip atrodo asmens nuotraukos tapatybės kortelėje ir esant tam tikrom aplinkybėm gydymo įstaigos darbuotojai gali neteisingai identifikuoti tą asmenį, kuris turi duoti kraują.

Todėl, jei į gydymo įstaigą nevyksta pareigūnas ir viskas paliekama paties pažeidėjo valiai, manau, gali atsirasti tam tikrų bandymų sukčiauti paprašant, kad kraują duotų giminaitis, kaimynas ar draugas“, – svarsto A. Pakėnas.

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius