Eismas

2019.03.16 12:03

Tik pusė išlaiko vairavimo egzaminą iš pirmo karto: kaip pasiruošti, kad netektų jo kartoti

LRT TELEVIZIJOS laida „Keliai. Mašinos. Žmonės“, LRT.lt2019.03.16 12:03

Kaip sėkmingai išlaikyti vairavimo egzaminą? Daugelis mano, kad tai sudėtinga užduotis, tačiau profesionalai tikina priešingai – tai nėra sunku, jei žinai, kas yra svarbiausia. LRT TELEVIZIJOS laida „Keliai. Mašinos. Žmonės“ pasakoja, kaip pasiruošti vairavimo praktikos egzaminui ir kokių klaidų nedaryti. Juk svarbu ne tik gauti vairuotojo pažymėjimą, bet ir mokėti vairuoti.

Kasmet apie 130 tūkst. žmonių „Regitroje“ laiko vairavimo praktikos egzaminą. Tik pusė jų egzaminą išlaiko iš pirmo karto. Kalbant tik apie B kategorijos egzaminą, jį iš pirmo karto išlaiko dar mažiau – 40 proc. būsimų vairuotojų. Kaip tinkamai pasiruošti egzaminui, kad rezultatas būtų teigiamas?

Nelaukite šiltų orų

Vienas iš patarimų, kuriuo dalinasi specialistai – nelaukti šiltojo sezono. Priešingai, prastus orus ir ne pačią geriausią kelio dangą vertinkite kaip savo sąjungininkus, nes taip susiformuos geresni įgūdžiai.

„Mano giliu įsitikinimu, idealus metas mokytis vairuoti yra žiema. Šiuo metų laiku išryškėja bet koks vairavimo brokas. Pavyzdžiui, nesklandus pajudėjimas iš vietos išprovokuoja ratų prasisukimą, neatsargus posūkio įveikimas – slydimą.

Darant tokias klaidas formuojasi teisingi pirminiai įgūdžiai ir galiausia, atėjus kitai žiemai, toks vairuotojas jau nebijo vairuoti“, – teigia vairavimo mokyklos „Autologija“ instruktorius Kastytis Povilaitis.

VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo specialistas Saulius Staniulionis priduria, kad neretai patenka į nejaukias ir kartais gąsdinančias situacijas, kuomet, mokęsis šiltuoju metų laikų, būsimasis vairuotojas egzaminą laiko esant ne tokiomis palankiomis oro ir eismo sąlygomis.

„Daugeliui tų, kurie žiemos pradžioje ateina laikyti egzamino ir yra važinėję tik esant sausai kelio dangai, slidi kelio danga tampa rimtu išbandymu, ir egzamino metu jie, nors ir to neparodo, bet yra labai įsitempę.

Kartais situacijos būna ir ganėtinai kurioziškos, bet nejaukios. Pavyzdžiui, atvažiuojama į kelio vingį, staigiai sukamas vairas arba stabdoma ir sakoma, kad automobilis sugedęs, nes pedalas dreba. Viduje tai sukelia ne tik šypseną, bet ir didelį išgąstį, nes nežinai, ką toks vairuotojas gali padaryti“, – patirtimi dalinasi S. Staniulionis.

Tinkamas psichologinis pasiruošimas – raktas į sėkmę

Specialistai atkreipia dėmesį į tai, jog egzamino metu, netenkinamą galutinį rezultatą nulemia per silpnas pasiruošimas psichologiškai ir net puikiai vairuoti mokantys žmonės paslysta būtent dėl per didelio jaudulio.

„Mėginome analizuoti įvairias priežastis, kodėl net ir gerai pasiruošę žmonės neišlaiko egzaminų ir priėjome išvadą, kad dažnai tai lemia psichologinis pasiruošimas. Tačiau, kad jaustumeisi stipresnis, reikia daugiau vairavimo praktikos. Žmogus turi pasitikėti savimi, o tai atsiranda tik praktikos metu“, – mano K. Povilaitis.

Instruktorius dalinasi ir patarimais, kaip galima mokytis vairuoti net nesėdint prie automobilio vairo. Pasak K. Povilaičio, net jei sėdite keleivio vietoje, įsivaizduokite, kad vairuojate. Tokiu būdų lavinsite mąstymą ir išvažiavę į gatvę bus galima lengviau atlikti veiksmus, prie kurių jūsų smegenys jau bus pripratusios.

Gero psichologinio pasiruošimo svarbą akcentuoja ir vairavimo mokyklos „Perfektin“ instruktorė Vilma Urbietienė, kuri pažymi, jog svarbiausia nepasiduoti po nesėkmingo bandymo.

„Labai svarbu susitvarkyti su vidine įtampa ir išmokti nebijoti egzamino ir savo egzaminuotojo. Kad ir kaip bebūtų, egzaminuotojas yra tas žmogus, kuris gali pasakyti, ar esi pasirengęs vairuoti savarankiškai.

Nesėkmingas egzaminas tikrai nereiškia, kad nesugebi vairuoti. Tai tiesiog kaip pasakymas, kad tau dar kažko trūksta“, – nesėkmės atveju nesumenkinti savo sugebėjimų ragina V. Urbietienė.

Jaustis užtikrintai psichologiškai padeda ne tik puikus Kelių eismo taisyklių išmanymas, bet ir suvokimas, kaip veikia pats automobilis.

Tai yra, kaip veikia važiuoklė, variklis, kaip valdomas vairas, kokį vaidmenį atlieka pavaros, kaip reaguoja stabdžio ir greičio pedalai.

Suprasdamas šiuos dalykus, vairuotojas gali priimti logiškus sprendimus – kada spausti stabdžių pedalą, į kurią pusę sukti vairą manevruojant atbulomis.

„Jei žmogus nesusipažinęs su automobiliu kaip su techniniu įrenginiu, jį tai glumina ir jis galvoja, kad jei kažkas nepavyks ir kažkokiu automobilio įrengimu pasinaudos netinkamai, jo dėmesys krypsta ne ten, kur reikia.

Žinant, kaip veikia automobilis, galima labiau atsipalaiduoti ir daugiau dėmesio skirti ženklams, aplinkai, kitiems eismo dalyviams stebėti ir atitinkamiems sprendimams priimti“, – tikina S. Staniulionis.

Padėti gali ir šeimos nariai

Jei nesijaučiate pasiruošę egzaminui, pagalbos paprašykite savo šeimos narių. Jie mokyti gali tuo atveju, jei turi didesnį nei penkių metų vairavimo stažą, o vairuoti besimokantis asmuo yra išlaikęs teorijos egzaminą „Regitroje“.

Tačiau, kaip pastebi K. Povilaitis, prieš imantis mokymo, pagelbėti norintis šeimos narys turi atlikti savo namų darbus.

„Pirmiausia reikia žinoti, kokie reikalavimai keliami egzaminui „Regitroje“. Ypač pageidautina, kad su tuo susipažintų mokytis padedantys šeimos nariai.

Visa informacija laisvai prieinama „Regitros“ internetiniame puslapyje. Ten galima pasižiūrėti vairuotojo vadovą, kuriame aprašoma, ko tikisi egzaminuotojas per egzaminą.

Galiausia yra vaizdo siužetai, kuriuose aiškiai parodoma, kaip reikėtų elgtis egzamino metu, kokių klaidų nedarytų. Jei visgi kyla klausimų, viską galima išsiaiškinti su instruktoriumi“, – LRT TELEVIZIJOS laidai „Keliai. Mašinos. Žmonės“ sako K. Povilaitis.

Šeimos narių pagalba ruošiantis egzaminui ypač pravarti tuo atveju, jei būsimajam vairuotojui neužteko privalomųjų 30 akademinių vairavimo pamokų mokykloje. Patys specialistai tikina, kad per tiek laiko išmokti vairuoti automobilį yra praktiškai neįmanoma.

„Tikrai tokios programos užtenka ne visiems. Todėl sėkmingas egzamino išlaikymas labai priklauso, ar padės šeimos nariai, ar imsite papildomas pamokas. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad reikia tikrai gerokai daugiau pamokų“, – įsitikinusi V. Urbietienė.

Jei skaičiuotume, kad vidutiniškai žmogus, vairuodamas automobilį, per dieną praleidžia 3 valandas, tai pasiruošti egzaminui gauname vos 10 dienų. K. Povilaitis pateikia pavyzdžių, kaip į praktinio vairavimo mokymo trukmę žiūrima kitose šalyse.

„Britai sako, kad norint sėkmingai išlaikyti egzaminą reikia 70–80 praktinio vairavimo valandų. Skandinavai sako, kad nuo 100 iki 140. Pas mus numatytas minimumas 30 valandų, tačiau per tiek laiko galima nurodyti tik pagrindines gaires, kuria kryptimi jam dirbti.

Per dešimt dienų žmogų galima išmokyti pajudėti iš vietos, perjungti pavaras ir sukti vairą. Tačiau išmokyti vairuoti saugiai, manau, neįmanoma. Stebuklų galbūt būna, bet labai retais atvejais“, – pastebi K. Povilaitis.

Apibendrinant, galima išskirti tris pagrindinius aspektus, kurie lemia sėkmę praktinio vairavimo egzamino metu. Visų pirma – tai kuo daugiau praktikos. Antra – būtina susipažinti su tuo, ko iš jūsų egzamino metu tikisi egzaminuotojas. Ir trečia – psichologinis pasiruošimas. Nebijokite nesėkmės ir nukreipkite mintis nuo neigiamų dalykų.

Visą pasakojimą šia tema galite pamatyti LRT TELEVIZIJOS laidos „Keliai. Mašinos. Žmonės“ vaizdo įraše.

Keliai. Mašinos. Žmonės

Parengė Vytenis Kudarauskas