Pagrindinės Lietuvos magistralės A1, jungiančios Vilnių, Kauną ir Klaipėdą, viena didžiausių ir ilgą laiką neužgyjančių žaizdų – Islandijos plento atkarpa šalia prekybos ir pramogų centro „Mega“. Šioje vietoje srautai pasiskirsto keliomis kryptimis ir susidaro didžiausi eismo trikdžiai.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos surengtoje konferencijoje buvo pristatytas išsamus projektas, kaip planuojama šią piktžaizdę išgydyti.
Kaip projekto pristatymo metu pažymėjo „Transporto kompetencijų agentūros“ Strateginių tyrimų skyriaus vedėjo pareigas laikinai einantis Evaldas Morkūnas, 40 proc. Islandijos plento srauto sudaro tranzitinis eismas, 60 proc. – vietinis.
„Vidutiniškai per parą šią atkarpą įveikia 58 tūkst. transporto priemonių, o vienos paros rekordas – 75 tūkst. transporto priemonių“, – skaičius įvardijo E. Morkūnas.
Toks eismo intensyvumas lemia, kad šioje atkarpoje formuojasi didelės spūstys, kuriose savo laiką priversti gaišti tiek vietiniai Kauno gyventojai, tiek ir tranzitinio transporto vairuotojai. Atlikus transporto srautų tyrimus, buvo priimtas sprendimas statyti papildomą tiltą per Neries upę.
Toks sprendimas leistų padidinti eismo juostų skaičių ir užtikrinti pagrindinį tikslą – atskirti vietinio ir tranzitinio eismo srautus.
„Transporto kompetencijų agentūros“ Strateginių tyrimų skyriaus Plėtros projektų grupės vadovas Benas Urbelis sakė, kad atliekant transporto srautų modeliavimą buvo tirtos 52 vietos daugiau nei 17 kilometrų atkarpoje, kurioje yra dešimt sankryžų.
Jis įvardijo ir konkrečius skaičius, kaip pasikeistų situacija, pritaikius suprojektuotus sprendimus.
„Atlikus modeliavimus, buvo suskaičiuota, kad spūsčių laikas sumažėtų net 87 proc., greitis tirtoje 17 kilometrų atkarpoje padidėtų 35 proc., o bendras kelionės laikas sutrumpėtų dvigubai. Stovėjimo laikas spūstyse sumažėtų daugiau nei 90 proc.“, – eismo situacijos pagerėjimą įvardijo B. Urbelis.
Kalbant apie tai, kodėl pasirinkta projektuoti papildomą tiltą per Neries upę, E. Morkūnas argumentavo, kad tai būtų efektyviausia visais atžvilgiais. Pavyzdžiui, jei būtų platinamas esamas tiltas, toks sprendimas tilto rekonstrukcijos metu dar labiau pablogintų esamą eismo situaciją. Taip pat toks sprendimas būtų efektyvus tik 10–15 metų laikotarpiui.
Tuo metu statant papildomą tiltą darbų metu būtų galima išlaikyti nors ir ne patį geriausią, bet dabar esamą eismo intensyvumą, nesukuriant papildomų problemų dabar šią atkarpą įveikiantiems vairuotojams.
Pastačius naują tiltą būtų įgyvendintas planas atskirti vietinį ir tranzitinį eismo srautus – po dvi eismo juostas kairėje ir dešinėje būtų skirta vietiniam transportui, o viduryje esančios keturios eismo nuostos būtų skirtos tik tranzitiniams srautui.
„Rekonstravus Islandijos plentą, „Megos“ sankryžą tranzitinis eismas kirstų netrikdomai, o vietinis transportas neįvažiuotų į pagrindines eismo juostas, nes judėtų tik vietiniam transportui skirtomis eismo juostomis“, – konkretizuoja E. Morkūnas.
Paklausus, per kiek metų šis projektas galėtų būti įgyvendintas, E. Morkūnas LRT.lt sakė, kad pagrindiniai darbai galėtų būti atlikti per penkerius metus, o visas projektas galėtų būti užbaigtas per dešimtmetį.
