Eismas

2019.03.14 05:30

Lietuvos planas mažinti oro taršą: automobilių savininkus drausmins ribojimais ar mokesčiais, skatins – eurais

Vytenis Kudarauskas, LRT.lt2019.03.14 05:30

Nacionalinis oro taršos mažinimo planas panašu, kad pasiekė finišo tiesiąją – galutinis šio plano variantas teikiamas tvirtinti Vyriausybėje. Dalis šio plano susijusi su Lietuvos transporto sektoriumi. LRT.lt domisi, kaip per artimiausią dešimtmetį turėtų pasikeisti mūsų šalies transporto sektorius, kad į aplinką būtų išmetama mažiau teršalų.

Skatins pirkti mažiau taršius automobilius arba persėsti į viešąjį transportą

Nacionalinio oro taršos mažinimo įgyvendinimo priemonių plane transportui skirtos kelios plano dalys. Viena jų – P7, kurioje teigiama, kad lietuviai bus skatinami įsigyti mažiau taršius automobilius.

Pagrindinis tikslas – įtikinti vairuotojus dabar jų turimus taršius automobilius pakeisti alternatyviais, suteikiant finansinę paskatą.

Pavyzdžiui, fiziniams asmenims būtų skiriama vienkartinė fiksuoto dydžio kompensacija, jei jie savo transporto priemonę, kuri Lietuvoje buvo eksploatuota nustatytą laiką, atiduotų kaip nebetinkamą eksploatuoti.

Gautą kompensaciją taršaus automobilio atsikratę savininkai galėtų skirti mažiau taršiam automobiliui įsigyti arba atsiskaityti už viešojo transporto paslaugas elektroninių bilietų sistemoje.

Pagal plane pateikiamą informaciją tokia paskata taršių automobilių savininkai galėtų pasinaudoti 2019–2022-ųjų metų laikotarpiu, o šiai priemonei įgyvendinti numatoma skirti 30 mln. eurų, tačiau, kokio dydžio išmokos gali tikėtis taršaus automobilio atsisakę gyventojai, Aplinkos ministerija nekonkretizuoja.

„Kadangi mažiau taršių automobilių priemonės įgyvendinimas apims kelių institucijų valdymo sritis, šios priemonės kriterijai bus aptariami tarpinstitucinėje darbo grupėje. Šia priemone bus siekiama mažinti tiek aplinkos oro taršą, tiek poveikį klimato kaitai.

Priemonė bus finansuojama Klimato kaitos programos lėšomis, fiziniams asmenims skiriant kompensacines išmokas“, – LRT.lt sako Aplinkos ministerijos atstovai.

Tačiau į tokios priemonės efektyvumą skeptiškai žvelgia naudotų automobilių rinkos ekspertas „Autoplius.lt“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis.

„Galima paskaičiuoti, kad už vieną utilizuotą automobilį būtų suteikiama 500 eurų kompensacija, o tokių automobilių yra 60 tūkst.

Lietuvoje yra 1,5 mln. automobilių, ir tie 60 tūkst. yra vos 5 proc. viso automobilių parko.

Todėl reikėtų pasižiūrėti, kiek Lietuvoje yra taršių automobilių, kurių nepageidauja Aplinkos ministerija, ir klausimas, ar panaudojus šias lėšas, jie dingsta. Manau, kad tikrai ne, todėl toks mechanizmas vargu ar apskritai gali būti veiksmingas“, – mano M. Buzelis.

Ekspertas priduria, kad numatoma 500 eurų suma apskritai yra nereikšminga perkant naujesnį automobilį, kuris gali kainuoti ir keletą tūkstančių, o jei kalbėtume apie visiškai naują automobilį, tai tokia suma sudarytų vos kelis procentus visos automobilio kainos.

Todėl tokia kompensacija vargu ar įtikintų seno automobilio savininką jį keisti naujesniu, ir, M. Buzelio manymu, Lietuva vis dar išliks ta šalimi, kurioje apsimoka važinėti senu ir taršiu automobiliu.

Miestų centruose – uždrausti taršių automobilių įvažiavimą arba apmokestinti

Vienas iš pagrindinių taršos šaltinių miestų centruose yra automobiliai. Todėl viena iš plano dalių – P13 numato finansines paskatas tų miestų savivaldybėms, kurios imsis veiksmų, ribodamos dyzelinu varomu transporto priemonių judėjimą miestuose.

Plane išskirtos Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Palangos, Druskininkų ir Birštono savivaldybės. Aplinkos ministerijos atstovai teigia, kad, įgyvendinant šį plano punktą, vietiniams gyventojams išimtys nebūtų numatomos ir jie taip pat turėtų priskaityti prie ribojimų.

„Šiam plano punktui įgyvendinti pasirinktos savivaldybės, kurios yra didžiausios ir yra pagrindiniai žmonių traukos centrai, todėl ten neigiamą oro taršos poveikį patiria didelis žmonių skaičius, įskaitant vaikus, ligonius, senolius ir kitas visuomenės grupes.

Į klausimą, ar tų miestų gyventojams galėtų būti taikomos išimtys, manytume, kad ne. Nuolatiniams miestų gyventojams aplinkos tarša ir kokybė turėtų būti ne mažiau svarbi nei tiems, kurie į tą miestą atvyksta laikinai“, – teigiama Aplinkos ministerijos atsakyme.

Kalbant apie priemones, kuriomis miestai galėtų mažinti taršą, Aplinkos ministerijos atstovai teigia, jog galima remtis gerąja kitų Europos miestų praktika ir, pavyzdžiui, miestų centruose dyzelinu varomo komercinio transporto eismą riboti tam tikromis valandomis.

Taip pat vienas iš siūlymų – nevisiškai uždrausti dyzelinu varomų transporto priemonių eismą, bet apmokestini jų patekimą į miestų centrus arba visiškai riboti jų patekimą tam tikromis dienomis ar valandomis.

Šio plano įgyvendinimas numatomas 2021–2029-ųjų metų laikotarpiu, o jam įgyvendinti planuojama skirti 20 mln. eurų.

Skatins skųsti kitus vairuotojus

Plano rengėjai, panašu, viliasi į taršos mažinimo procesą įtraukti ir visuomenę. Pavyzdžiui, P15 punktas numato, kad planuojama sukurti sistemą, kuria naudojantis būtų galima pranešti apie transporto priemones, kurios akivaizdžiai teršia orą per dideliu išmetamųjų dujų kiekiu.

„Detali sistema dar neaiški, tačiau siekiama, kad gavus tam tikrą pranešimų skaičių, tai būtų pagrindas transporto priemonės savininkui pateikti rekomendaciją pasitikrinti transporto priemonės techninę būklę ir, nustačius galimas vizualiai matomo dūmingumo priežastis, jas susitvarkyti“, – šios plano dalies pagrindinę mintį įvardija Aplinkos ministerijos atstovai.

Teigiama, kad sistema būtų kuriama įgyvendinant du etapus. Pirmasis – sistemos bandymai ribotoje teritorijoje, pavyzdžiui, viename iš Lietuvos didmiesčių. Tik nustačius, kad sistema pasiteisina ir tai padeda sumažinti taršių automobilių skaičių, būtų pareinama į antrą sistemos veikimo etapą.

„Antrajame etape būtų galima remtis kitų šalių praktika, kai per nustatytą laikotarpį, pavyzdžiui, tris mėnesius, gavus keletą pranešimų iš skirtingų pranešimo teikėjų dėl tos pačios transporto priemonės, automobilio savininkas galėtų būti kviečiamas atlikti papildomą to automobilio techninę apžiūrą: išmetamų dujų neutralizavimo sistemos patikrą ir išmetamų teršalų bandymus“, – LRT.lt sako Aplinkos ministerijos atstovai.

Pabrėžiama tai, kad būtų įdiegti ir tam tikri saugikliai, apsaugantys nuo piktnaudžiavimo – pranešimui teikti/registruoti turėtų būti numatyti konkretūs reikalavimai. Pavyzdžiui, pranešimo teikėjas ne tik turėtų pateikti informaciją apie vizualiai matomą dūmijantį automobilį, tai yra, valstybinį numerį, automobilio modelį, spalvą ir vietovę bei datą, kai buvo užfiksuotas galimas pažeidimas, tačiau nurodyti ir savo kontaktinius duomenis.

Tačiau tokios sistemos efektyvumu abejoja Lietuvos autoverslininkų asociacijos direktorius ir žurnalistas Vitoldas Milius. Pašnekovo teigimu, vienas iš esminių klausimų, ar paprastas žmogus gali teisingai įvertinti – automobilis teršia aplinką ar ne.

„Pavyzdžiui, šaltą rytą turėtų būti pranešta vos ne apie visus automobilius, nes išmetimo sistemoje susidariusi drėgmė kurį laiką po automobilio užvedimo garuoja, bet dalis žmonių mano, kad tai teršalai.

Taip pat gali būti, kad automobilio kietųjų dalelių filtras tiesiog atlieka regeneracijos procesą. Taip, tuo metu išmetamas kažkoks didesnis teršalų kiekis, tačiau pats automobilis yra tvarkingas ir po regeneracijos jis toliau važiuoja nedūmindamas“, – pastebi V. Milius.

Pašnekovo manymu, paprastas, su technika nesusijęs žmogus gali identifikuoti tik kraštutinius atvejus, kai iš automobilio veržiasi akivaizdžiai per didelis dūmų kiekis ir važiuojant paskui tokią transporto priemonę net sunku matyti kelią. Daugeliu kitų atvejų, taršaus automobilio identifikavimas gali būti klaidingas.

Pagal plane pateikiamą informaciją, tokia perspėjimų sistema turėtų atsirasti 2021–2030 metų laikotarpiu, tačiau, kiek lėšų galėtų būti skirta jai sukurti, Aplinkos ministerija šiuo metu atsakyti negali.

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius