Dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose pirmadienį 9 proc. pabrango „Brent“ rūšies nafta. LRT.lt kalbinti ekonomistai įsitikinę, kad tai neišvengiamai turės įtakos degalų kainoms Lietuvoje. Pirmuosius pokyčius degalinių švieslentėse galime pamatyti jau rytoj. Nors degalų kainos drastiškai neaugs, neatmetama, kad prastesnių žinių sulauks dyzelinių automobilių savininkai.
Rinkos sureagavo, bet be didelės dramos
Pirmadienio rytą „Brent“ žaliavinės naftos kaina buvo šoktelėjusi iki daugiau nei 80 JAV dolerių už barelį, vėliau ji kiek atpigo iki 79 dolerių. Lyginant su praėjusiu penktadieniu, kainos padidėjimas siekia apie 9 proc. Kaip LRT.lt teigė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas, tokie kainų pokyčiai rodo, kad įsiplieskus konfliktui Artimuosiuose Rytuose situacija pasaulinėse naftos rinkose buvo „gerai suvaldyta“.
„Atsidarius rinkoms naftos kainos netgi buvo mažesnės, nei prognozavau. Taip, iš pradžių tas pikas buvo kiek didesnis, „Brent“ nafta kainavo apie 81 JAV dolerį už barelį, dabar kaina siekia apie 79 dolerius.
Tad drįsčiau sakyti, kad situacija, kalbant apie naftos kainas, kol kas yra gerai suvaldyta, paaugimas siekia tik apie 8–9 procentus, lyginant su penktadieniu. Taigi, atsižvelgiant į patį regioną, kainų pokytis nebuvo toks, koks buvo prognozuotas, turint omeny antraštes ir pan. Situacija yra normali ir nesujaukianti ekonominių procesų“, – kalbėjo T. Povilauskas.
Jam antrino ir banko „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, pasak jo, nors rinkos sureagavo į atakas Artimuosiuose Rytuose, reakcija nebuvo tokia aštri, kokios galbūt tikėtasi.
„Naftos kaina padidėjo 9 proc. ir sakyčiau, kad tai yra trumpojo laikotarpio riba, ties kuria naftos kaina stabilizuosis ir rinkos dalyviai nuo dabartinių naftos kainų lygio tiesiog lauks, kas bus toliau. Hormūzo sąsiauris kol kas nėra užminuotas ir tai yra vienas svarbiausių aspektų, kodėl naftos kaina nepakilo iki 100–120 JAV dolerių už barelį. Kitaip sakant, laivų judėjimas per sąsiaurį yra apribotas, bet jis nėra uždarytas“, – kalbėjo A. Izgorodinas.
Degalai brangs
Ekonomistai vienbalsiai sutaria, kad konfliktas Artimuosiuose Rytuose neišvengiamai palies ir Lietuvą – degalai turėtų nežymiai brangti. Pasak T. Povilausko, pirmuosius pokyčius degalinių švieslentėse galime pamatyti jau rytoj.
„Kalbant apie degalų kainas, faktas, kad jos artimiausiomis dienomis šiek tiek pakils. Bet vėlgi, žaliavinė naftos kaina sudaro apie trečdalį galutinės degalų kainos, tai naftos kainos padidėjimas 9 proc. lemtų degalų kainų pokytį maždaug 3 proc., tai būtų benzino pabrangimas 3–4 centais.
Aišku, įdomu, kad šiuo atveju Europa, kaip rinka, dyzelino daugiau gauna iš Artimųjų Rytų, mes iš Rusijos dyzelino neperkame. Taigi, kalbant apie degalų kainų pokytį, dyzelinas turėtų brangti kiek daugiau nei benzinas, apie 5–6 centus“, – prognozavo SEB banko ekonomistas.
A. Izgorodinas taip pat teigė manantis, kad dalyje degalinių kainos į didesnę pusę pasikeis jau artimiausiomis dienomis. Pirmiausia tose, kurios bus išpardavusios savo degalų atsargas. „Bet kitos degalinės turi atsargų ir jas dar kurį laiką išpardavinės. Tad kuo labiau mažės tos atsargos degalinėse, tuo labiau brangs degalai. Bet tai neturėtų būti ryškus šuolis, labiau kelių centų riba“, – kalbėjo banko „Citadele“ ekspertas.
Viskas priklausys nuo konflikto eigos
Pasak A. Izgorodino, artimiausiu metu naftos kainos stipriai priklausys nuo konflikto eskalacijos. Jei situacija rutuliosis toliau, neatmetama, jog naftos kainos gali perlipti ir 100 JAV dolerių už barelį ribą.
„Eskalacijos tikimybė yra, bet ji siekia apie 10–15 procentų. Šiuo atveju, jei Iranas tęstų kaimyninio arabų regiono puolimus, galiausiai įsitrauktų Saudo Arabija ir tada atitinkamai Iranas užblokuotų Hormūzo sąsiaurį, tokiu atveju naftos kaina siektų mažiausiai 100 JAV dolerių už barelį. Bet tai mažai tikėtina. Pagrindinis scenarijus, kad konfliktas dar tęsis maždaug dvi savaites ir paskui prasidės JAV, Izraelio ir Irano valdžios, kiek jos dar liko, derybos. Reikalai, tikėtina, judės link deeskalacijos“, – prognozavo jis.
„Viskas priklausys nuo to, kiek ilgai konfliktas tęsis. Kuo ilgiau tai užsitęs, tuo naftos kaina turėtų labiau didėti. <...> Jeigu praeis savaitė ir tanklaiviai bijos plaukti per Hormūzo sąsiaurį, rinkose streso atsiras gerokai daugiau. Bet šiuo atveju turbūt visas pasaulis yra suinteresuotas, kad laivai per sąsiaurį imtų plaukti kuo greičiau, atitinkamai ir kariniai veiksmai ten veikiausiai bus kitokie“, – antrino T. Povilauskas.
Degalai vasario pabaigoje brango
Kaip skelbė Lietuvos energetikos agentūra (LEA), vasario pabaigoje degalai šalyje brango. LEA duomenimis, benzino kaina ūgtelėjo 1,2 proc., o dyzelinas brango 1,1 proc.
Vasario 23-iąją, pirmadienį, litras benzino šalies degalinėse vidutiniškai kainavo 1,46 euro, o dyzelino vidutinė kaina siekė 1,61 euro. Degalinių tinkluose benzino kainos svyravo nuo 1,37 euro iki 1,59 euro, dyzelino – nuo 1,54 euro iki 1,73 euro.
Anot agentūros, benzino vidutinės kainos Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje padidėjo 0,2–1,2 proc., o Estijoje kaina sumažėjo 0,9 proc. Kaimyninėje Lenkijoje benzinas šiuo metu vidutiniškai kainuoja 1,38 euro ir yra 8 centais pigesnis nei Lietuvoje. Estijoje ir Latvijoje benzino vidutinė kaina atitinkamai yra 1,45 euro ir 1,53 euro.
Per savaitę brango ir dyzelinas. Jo vidutinės kainos padidėjo visose lyginamose šalyse 0,4–1,3 proc., išskyrus Estiją, ten kaina sumažėjo 3,3 proc. Lenkijoje litras dyzelino dabar kainuoja 1,42 euro ir yra 19 centų pigesnis nei mūsų šalyje. Estijoje ir Latvijoje dyzelino vidutinė kaina atitinkamai yra 1,39 euro ir 1,53 euro. Vasarį didmeninė benzino kaina padidėjo 0,038 euro, o dyzelino – 0,046 euro.
