Reaguojant į oro balionų skrydžius iš Baltarusijos, kurie įvardijami kaip hibridinė ataka, ir Lietuvai uždarius sieną su Baltarusija, dalis vežėjų situaciją vadina kritine ir prognozuoja, kad Lietuva praras tranzito šalies statusą, o nuostolių patirs ne tik vežėjai, bet ir teikiantys sandėliavimo paslaugas, ir tai turės įtakos ekonomikai.
Tačiau ekonomistai ramina, nors pripažįsta, kad uždarytos Lietuvos sienos atveria galimybes Lenkijai ir Latvijai. Valdžia tariasi su Minsku, kad leistų grįžti bent jau įstrigusiems vilkikams, bet sienų atverti neketina – kaip tik, sako, per savaitę, nepaisant kontrabandininkams palankių vėjų, balionų sumažėjo.
„Laukiam sprendimo iš Vyriausybės leisti nuvažiuoti į Baltarusiją. Pas mus Baltarusijoje užstrigo 7 puspriekabės. Kaip tik 7 vilkikai ir stovi, vairuotojai gyvena kabinoje“, – sako „Kelruvos“ vadovas Vitalijus Gigevičius.
Verslininkas sako, kad trečdalis visų kelionių buvo į Rytus, per Baltarusiją.
„Be tų 30 proc. nebus tų 70 proc.“, – teigia V. Gigevičius.
Mat dalis krovinių keliaudavo iš Vakarų Europos per Lietuvą toliau į Rytus.
„Priimant sprendimą uždaryti pasienį, mes prarandam tranzitinės šalies statusą. Krovinių mažėja. Visas srautas išeina pas lenkus“, – tvirtina V. Gigevičius.
Kitos įmonės du trečdaliai transporto įstrigo Baltarusijoje.
„Bandome prisitaikyti prie situacijos, bet tai šiai dienai kritinė situacija“, – sako „Koldlitos“ akcininkas Ignas Motiejūnas.
„Nelabai tikėjomės, kad valdžia ims ir uždarys pasienio punktus, nepranešę verslui, nesuteikę galimybės, kad galėtume tą techniką išsigabenti prieš uždarymą“, – pastebi I. Motiejūnas.
Lietuvai uždarius sieną su Baltarusija, o Minskui įvedus draudimą šalyje važinėti Lietuvoje ir Lenkijoje registruotiems vilkikams, „Linavos“ skaičiavimu, joje įstrigo apie 1000 vilkikų ir keli tūkstančiai puspriekabių.
„Bus kreiptasi į Baltarusiją susitariant, kad Lietuvos vilkikai galėtų grįžti atgal namo“, – tikina premjerė Inga Ruginienė.
Tačiau Minskas atkirto – uždaryti sienas Vilniaus sprendimas ir Minskas neatsako už jo pasekmes.
„Traukimo būdu“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas, paklaustas, kaip ištrauks vežėjus iš šios situacijos.
Tas būdas – dar vienas Lietuvos pasieniečių raštas Baltarusijos pasieniečiams.
„Siūlom jiems pradėti tokią evakuaciją <...>“, – teigia vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.
Evakuacijos koridorių siūloma atidaryti Šalčininkų pasienio poste. Čia laukia iki 400 vilkikų. Ministras užsimena, kad gali būti leista ir per šį postą išvažiuoti baltarusiams. Tačiau kol kas nekalbama apie įstrigusius toliau nuo sienos.
„Galbūt patys vežėjai kažką patvarkys, vis tiek veikia toje teritorijoje, geriau žino tą specifiką“, – dalijasi V. Kondratovičius.
Tačiau griežtai – sienų anksčiau nei po trijų savaičių Lietuva neatidarys. Vežėjus piktina, vilkikams stovint, kroviniai geležinkeliais gali judėti.
„Jei mes spaudžiam, tai spaudžiam visuose keliuose. Kodėl vieni važiuoja, o kiti turi tik nuostolius turėti“, – klausia „Linavos“ viceprezidentas Olegas Tarasovas.
Neoficialiai pastaruoju metu pervežimų geležinkeliais dar padaugėjo. Tačiau Lietuva baltarusiškų prekių judėjimą laiko spaudimo režimui priemone.
„Tai būtų paskutinė priemonė, kurią mes turime savo dispozicijoje, kalbant apie sienos uždarymą“, – sako prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis.
Tačiau vežėjų politika neguodžia, baiminasi dėl stojusio tranzito, pasikeis logistinė grandinė ir joje nebus Lietuvos.
„Nebus tranzito apie pusę, mes prarasim apie 7–8 proc. BVP. <...> [Eurais] čia milijardai“, – teigia O. Tarasovas.
„Linava“ skaičiuoja, kad į Rytus – vidurinę Aziją, Kiniją, važiuoja apie 7000 vilkikų. Vieno pajamos per mėnesį – iki 10 tūkstančių eurų.
„7000 padauginam iš 10 000, tai yra 70 milijonų per mėnesį. Tai galim kalbėti apie milijardą per metus“, – skaičiuoja O. Tarasovas.
„Aš nelabai pagaunu, iš kur gali atsirasti tas milijardas. Manau, kad labiau problemos maksimalus dydis yra apie šimtas milijonų“, – savo ruožtu sako „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Ekonomistas sako, kad į Rytus vyksta tik dešimtadalis pervežimų. Bet pripažįsta, kad nukentės mažos transporto įmonės.
„Problemų bus, bet, mano nuomone, problemos nėra labai rimtos ir labai didelės. Prie visų transporto apimčių tai yra lašas jūroje“, – tikina A. Izgorodinas.
Tačiau smulkūs vežėjai su tuo nesutinka ir sako, kad poveikis bus didžiulis. Tad svarsto ir verslą perkelti kitur.
„Dar mes artimiausiomis savaitėmis turime tam tikrą inerciją, kad kroviniai vyksta, ilguoju laikotarpiu, po kelių mėnesių pajausime efektą, kai Vakarų vežėjai į Lietuvą nebegaus krovinių, jų neveš į Lietuvą, jie turbūt sustos ties Lenkija“, – pabrėžia I. Motiejūnas.
Juolab kad Lenkija, atidėjusi sprendimą atidaryti du papildomus postus, tą ketina padaryti lapkričio viduryje.
„Mes grįžti galim iki Varšuvos, o nuo Varšuvos iki Lietuvos sudėtinga rasti krovinius, nes didžiulė dalis tų krovinių buvo tranzitiniai“, – pastebi V. Gigevičius.
Su tuo sutinka ir ekspertai, kad, taikant tam tikras sankcijas ar uždarant sienas, būtinas regioninis koordinavimas, nes kitaip nukentės Lietuvos verslas, o poveikis nebus stiprus.
„Labai greitai pakeis kryptį ir nueis per tas šalis. Tai nėra gerai ekonomiškai ir nėra gerai politiškai“, – sako A. Izgorodinas.
Ekspertai sako, kad verslas su Baltarusija ir Rusija yra rizikingas, nors ir esą pelningesnis, nei važiuoti į Vakarus.
„Darbas su NVS rinkom yra santykinai pelningesnis nei su ES rinkom, bet verslininkas turi prisiimti ir didesnę riziką“, – kalba A. Izgorodinas.
„Tai tas rizikas reikėjo įvertinti iš anksto ir būtų labai neteisinga šiuo atveju kaltinti Lietuvą, visi ieškiniai ir kaltinimai turėtų būti Baltarusijos režimo pusei“, – savo ruožtu sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Vytis Jurkonis.
Tad sušvelninti taikomų priemonių valdžia neketina.
„Turime kaimyną, kuris instrumentalizuoja bet ką, kas juda, ką gali mesti į mus. Mes turime didintis atsparumą“, – sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Ir pareigūnai užsimena, kad, nepaisant buvusių palankių vėjų iš Baltarusijos, kontrabandinių balionų uždarius sienas sumažėjo.
