Lietuvoje pastebimai auga eismo įvykių ir juose nukentėjusių asmenų skaičius. Lyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet iki spalio avarijų skaičius išaugo 4,6, sužeistųjų – 8,3, o žuvusiųjų – 4,5 procento.
Lietuvoje saugiausios savaitės dienos eismo dalyviams yra sekmadienis ir pirmadienis, nesaugiausia – penktadieniais ir ketvirtadieniais, o mažiausiai eismo nelaimių įvyksta sutemus.
Tiesa, tai neturėtų nuraminti, nes statistika gąsdinanti – lyginti su praėjusiais metais, Lietuvoje padaugėjo ir eismo nelaimių, ir jose sužeistų, žuvusių žmonių.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Eismo nelaimių statistika Lietuvoje gąsdina: auga ir avarijų, ir nukentėjusiųjų skaičius.
- Avarijų priežastys nesikeičia: nesaugus greitis, pavojingas lenkimas, pirmenybės taisyklių nesilaikymas.
- Didžiausias šuolis – Šiaulių apskrityje: šiemet iki spalio įvyko 222 (pernai – 195) avarijos, kuriose nukentėjo 263 (222), žuvo 14 (6) žmonės.
- Policija ir draudikai skirtingai skaičiuoja avarijas – policija į statistiką įtraukia tik tas, kuriose nukentėjo žmonės.
- Didžiausia problema – paspirtukininkais važiuojantys, telefonu besinaudojantys vairuotojai ir saugos diržo nesisegantys eismo dalyviai.
Avaringumas dar labiau išaugo
Transporto kompetencijų agentūros (TKA) pateikta statistika rodo, eismo nelaimių skaičius auga nebe pirmus metus.
Per pastaruosius 5 metus geriausia situacija buvo 2021-aisiais, kai per pirmus 9 mėnesius užfiksuoti 2087 eismo įvykiai, o sužeisti buvo 2377 žmonės. Tiesa, tais metais buvo rekordiškai daug žuvusiųjų – 104.
Šiemet beveik visi rodikliai prastesni – iki spalio įvyko 2247 eismo įvykiai, per juos sužeista 2611 žmonių. Tiesa, avarijose žuvo mažiau žmonių – 93.
Tarp nukentėjusiųjų eismo nelaimėse daugiausia buvo pensinio amžiaus žmonių – 26 žuvusieji ir 425 sužeistieji buvo iš 65 metų ir vyresnių asmenų grupės.
Antra pagal dažnumą – 25-34 metų amžiaus grupė: avarijose žuvo 15, sužeisti 388 žmonės.
Daugiausia nelaimių – dieną
TKA ataskaitoje nurodoma, kad saugiausia savaitės diena – sekmadienis (284 įskaitiniai eismo įvykiai) ir pirmadienis (298). Daugiausia nelaimių įvyksta penktadieniais (373) ir ketvirtadieniais (342).
Saugiausia eismo dalyviams yra tamsiuoju paros metu. Sutemose šiemet įvyko tik 13 proc. visų nelaimių, sužeistųjų ir žuvusiųjų skaičius – atitinkamai 14 ir 24 proc.
Šiemet daugiausia žuvo automobilių vairuotojų (33 proc.), pėsčiųjų (23) ir keleivių (21). Pernai tendencijos buvo panašios – atitinkamai 39, 18 ir 17 proc.
Dėl girtų vairuotojų kaltės šiemet įvyko 97 eismo nelaimės (pernai – 132), per jas sužeisti 124 (161), žuvo 9 (7) žmonės.
Priežastys išlieka tos pačios
Nesikeičia ir mirtimi pasibaigusių avarijų priežastys.
Daugiausia jų įvyko dėl saugaus važiavimo greičio nepasirinkimo ar greičio viršijimo (34 proc.), lenkimo taisyklių pažeidimo ar įvažiavimo į priešpriešinio eismo juostą (19), pirmenybės taisyklių nesilaikymo (14).
Eismo įvykių, kuriuose buvo sužeisti žmonės, pagrindinės priežastys ir jų dažnumas skiriasi.
Dažniausiai tokios avarijos šiemet įvyko dėl pareigų pėstiesiems nevykdymo (26 proc.), pirmenybės taisyklių nesilaikymo (19), saugaus važiavimo greičio nepasirinkimo ar leistino greičio viršijimo (17) ir saugaus atstumo nesilaikymo (16).
Rekordinis augimas – Šiaulių apskrityje
Eismo nelaimių skaičius augo visose apskrityse.
Daugiausia jų buvo tankiausiai apgyvendintose Vilniaus (637 eismo įvykiai, 699 sužeisti, 20 žuvusiųjų) ir Kauno (430, 486, 11) apskrityse.
Pernai įskaitinių nelaimių ir nukentėjusiųjų buvo mažiau ir Vilniaus (606, 657 ir 14), ir Kauno (414, 474, 16) apskrityse.
Labiausiai avaringumas ūgtelėjo Šiaulių apskrityje. Joje šiemet įvyko 222 (pernai – 195) avarijos, kuriose nukentėjo 263 (222), žuvo 14 (6) žmonės.
Sunerimo ir draudimo kompanijos
Gąsdinančias tendencijas pastebi ir draudimo kompanijos.
Pavyzdžiui, „Lietuvos draudimo“ paskelbtoje ataskaitoje pastebima, kad šių metų rugsėjį, lyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, beveik 15 proc. padidėjo eismo įvykių sukeltų žalų skaičius.
Šios draudimo kompanijos atstovai skelbia, kad reikšmingiausiai avarijų skaičius augo Šiauliuose (24 proc.), Klaipėdoje (19), Klaipėdos rajone (15) ir Alytuje (11).
Pasak ekspertų, avaringumui įtakos turi prie eismo dalyvių prisijungę nepatyrę vairuotojai, rudenį suintensyvėjęs eismas, užsitęsę kelių, gatvių ir pėsčiųjų takų remontai.
Baudomis įveikti nepavyksta
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Kelių policijos skyriaus viršininkas Robertas Radavičius sako, kad eismo įvykių skaičius išties auga, bet draudikų duomenys gali ir neatitikti tikrosios situacijos. Mat policija į statistiką neįtraukia techninių avarijų, per kurias nenukentėjo žmonės.
Pareigūnas mano, kad draudikų pateikiamai statistikai gali įtakos turėti bendro apsidraudusiųjų skaičiaus augimas bei jų siekis gauti draudimo išmoką: „Dabar į medikus kreipiamasi ir dėl nedidelio sumušimo.“
Pasak R. Radavičiaus, pagrindinės tendencijos išliko tos pačios – labai daug nelaimių įvyksta dėl eismo dalyvių neatidumo.
Tiesa, pareigūnams bene didžiausią nerimą kelia elektriniais paspirtukais važinėjantys žmonės, kurie išsiskiria drausmės stoka ir sunkiomis traumomis.
„Niekaip neišsprendžiama naudojimosi telefonais problema. Tai – žmonijos liga: baudas skiriame šimtams vairuotojų, bet telefonai vis tiek nekrenta iš rankų,“ – sako Šiaulių AVPK Kelių policijos skyriaus viršininkas.
Pasak R. Radavičiaus, dalis eismo dalyvių dar neįprato naudotis saugos diržais, nors baudos išrašomos irgi dažnai: „Nedrausmingiems vis dar atrodo, kad netoli važiuojant jų nereikia, nors nubaudžiame tikrai daug.“
