Jau nuo liepos 8-osios vairuotojų laukia techninės apžiūros pokyčiai. Jei patikros metu kontrolieriai fiksuos ridos klastojimo faktą, tai bus pripažinta dideliu trūkumu ir toks automobilis negalės dalyvauti eisme. Tokia tvarka iš esmės palanki ir draudikams. Jie pripažįsta, kad, po avarijos paaiškėjus ridos klastojimo faktui, nukentėjusysis gali sulaukti mažesnės išmokos, nei tikėjosi.
Pokyčiai – jau netrukus
LRT.lt primena, kad nuo š. m. liepos 8 dienos Lietuvoje keisis techninių apžiūrų tvarka. Nuo minėtos dienos ridos koregavimo faktas bus pripažįstamas dideliu trūkumu ir sėkmingai atlikti techninės apžiūros nepavyks. Iš esmės su tokia transporto priemone išvažiuoti į kelią nebus galima.
„Šiuo atveju, jeigu žmogus atvažiuos į techninę apžiūrą ir bus nustatytas didelis trūkumas, t. y. automobilio rida bus koreguota, tai jam dar galios techninė apžiūra, jeigu ji yra galiojanti, ir jis galės važinėti iki tada, kol ji baigsis.
O kai baigsis, tuomet arba reikės pašalinti tą didelį trūkumą, arba transporto priemonė neturės galiojančios techninės apžiūros“, – portalui kiek anksčiau aiškino Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) Transporto veiklos skyriaus patarėjas Simonas Mažionis.
Pati LTSA ne kartą pabrėžė, kad šių pokyčių imtasi siekiant labiau apsaugoti transporto priemonių pirkėjus ir pažaboti nesąžiningus automobilių prekeivius.
Taip pat skaitykite
Permoka penktadaliu
Automobilių duomenų patikros platforma „carVertical“ visai neseniai atliko tyrimą ir nustatė, kad už automobilį su suklastota rida pirkėjai vidutiniškai permoka penktadaliu, o dėl to nukenčia ne tik vairuotojai, bet ir valstybės.
Tyrimo rezultatai parodė, kad net ir pačiu konservatyviausiu scenarijumi ES šalys kasmet praranda apie 5,3 mlrd. eurų. Kadangi didelė dalis ridos klastojimo atvejų lieka neišaiškinti, tikrieji ekonominiai nuostoliai gali būti gerokai didesni.
„Įrodyti, kad automobilio rida buvo suklastota, itin sudėtinga. Kadangi šalys nesikeičia automobilių duomenimis ir nemažai ridos įrašų niekada nebūna suskaitmeninti, tai sukuria palankias sąlygas klestėti šiai nesąžiningai praktikai. Vienintelis būdas įrodyti ridos klastojimo faktą – kliautis istoriniais automobilio ridos duomenimis“, – kalbėjo „carVertical“ automobilių rinkos ekspertas Matas Buzelis.
Tyrimo duomenimis, už transporto priemonę su pakoreguotu odometru pirkėjai Lietuvoje vidutiniškai permoka 22,4 proc. Tokiu būdu 10 tūkst. eurų vertės automobilis su suklastota rida gali būti vertas tik 8 tūkst. eurų. Vadinasi, pirkėjas permoka daugiau nei 2 tūkst. eurų. Kuo perkamo automobilio kaina didesnė, tuo didesni bus pirkėjo nuostoliai. Prabangių automobilių pirkėjai gali to nežinodami sukčiams permokėti dešimtis tūkstančių eurų.
„Ne paslaptis, kad pirkėjai teikia pirmenybę automobiliams su mažesne rida. Deja, neretai jie tampa sukčių aukomis. Kai automobilio rida sumažinama, sukuriama iliuzija, jog jo būklė geresnė nei yra iš tiesų. Klastojama tiek ekonominės klasės, tiek ir aukštesnės klasės automobilių rida“, – aiškina M. Buzelis.
Bendrovės skaičiavimu, nuostoliai, kuriuos Lietuvos ekonomika patiria dėl ridos klastojimo, siekia 46,2 mln. eurų per metus.
Rida gali lemti draudimo išmoką
Atliktas tyrimas tik patvirtina, kad laukiantys techninės apžiūros pokyčiai bus palankūs ir draudimo bendrovėms. Šios, skaičiuodamos žalą po eismo įvykio, atsižvelgia į daugybę kriterijų, nustatydami transporto priemonės vertę, o tarp jų – ir į ridą.
Taigi, paaiškėjus faktui, kad tam tikros transporto priemonės rida buvo koreguota, draudikai atitinkamai galės mokėti mažesnes išmokas, nes tai bus galima laikyti didesnio nusidėvėjimo požymiu.
„Tiek draudikams, tiek automobilių savininkams ridos klastojimas yra aktuali problema. Rida yra vienas iš rodiklių, galinčių lemti automobiliui padarytos žalos dydį. Pasitaiko atvejų, kai nukentėjęs asmuo turi didesnių lūkesčių dėl išmokos, tačiau identifikavus klastojimą žalos vertinimas sumažėja.
<...> Vertė, priklausomai nuo ridos, gali skirtis žymiai. Nėra vieno X dydžio kaip ribos, kuri gali turėti įtakos vertei. Vieni automobiliai labiau paklausūs rinkoje, patikimesni, gali nuvažiuoti ilgesnius atstumus, tokiu atveju rida nebūtinai bus labiausiai lemianti vertę. Kitu atveju gali turėti daugiau įtakos“, – LRT.lt komentavo draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
Slepia, kad buvo taksi
Pasak A. Žiukelio, kiekvienas toks atvejis, kai kyla įtarimų dėl transporto priemonių ridos klastojimo, vertinamas individualiai. Visgi neslepiama, kad draudikų kasdienybėje tokių atvejų pasitaiko ir tai nėra retenybė.
„Beveik visos istorijos standartinės – kreipiasi klientas, apžiūros metu fiksuojama rida. Vėliau administravimo metu paaiškėja, kad tikroji rida yra gerokai didesnė. Būna situacijų, kai be ridos klastojimo dar bandoma nuslėpti faktą, kad automobilis, pavyzdžiui, buvęs taksi. Atnaujinamas salonas, kitos dalys. Arba pasitaiko, kad automobilis patyręs didelių eismo įvykių“, – pasakoja draudiko atstovas.
Anot jo, gerokai skaudesnės situacijos, kai paaiškėja, kad po buvusio įvykio automobilis nebuvo tinkamai suremontuotas – neįstatytos oro pagalvės, kai kurios vidinės kėbulo dalys, arba buvo remontuojama tai, ko gamintojas nėra numatęs.
„Yra pasitaikę atvejų, kai rida sumažinama 300–400 tūkstančių kilometrų, kas kai kuriais atvejais yra daugiau, nei kai kurie automobiliai nuvažiuoja per visą eksploatavimo laikotarpį. Todėl labai rekomenduočiau nesusivilioti žema kaina ir neskubėti, vengti pirkti automobilius nepatikrinus prieinamos informacijos apie juos.
Čia gali padėti ir kvalifikuoti servisai, kurie neretai gali pažinti, kad buvo koreguota rida, ar bendra automobilio būklė yra prasta, matomi buvusio nekokybiško remonto požymiai. Visuomet rekomenduotina surinkti informaciją apie automobilio praeitį“, – patarė A. Žiukelis.
