Eismas

2019.03.01 16:25

Naudoto automobilio pirkimas: nepamirškite sutartyje įrašyti tikrosios kainos

LRT TELEVIZIJOS laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt2019.03.01 16:25

Tikriausia daug kam žinoma patirtis, kai reikia ieškoti ir nusipirkti automobilį. Vieni renkasi naują, kiti dairosi jau panaudotos transporto priemonės. Ką, perkant automobilį, reikia žinoti iš teisinės pusės, kad netektų nusvilti ir patirti didelių išlaidų, pasakoja LRT TELEVIZIJOS laida „Labas rytas, Lietuva“.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Poniškaitytė-Liatukė, kalbėdama apie tai, kas teisiniu požiūriu svarbiausia perkant naudotą automobilį, išskyrė tris niuansus, į kuriuos pirkėjas dėmesį turėtų atkreipti visada. 

„Visų pirma, reikėtų aptarti tikrąją automobilio kainą, nes dažnai būna, kad iškilus kažkokiems ginčams dėl kokybės ir ieškovui reikalaujant sumažinti automobilio kainą, kyla klausimas, kiek pirkėjas iš tikrųjų sumokėjo.

Todėl sutartyje reikia nurodyti tą sumą, kuri iš tikrųjų mokama už automobilį“, – pabrėžia R. Poniškaitytė-Liatukė.

Perkant naudotą automobilį, labai svarbu atlikti ir jo patikrą. Kaip teigia pašnekovė, pirkėjas tokią teisę turi ir geriau ja pasinaudoti, nes reikalaujant atlyginti žalą, tai gali būti svariu argumentu įrodančiu, kad prieš įsigydamas prekę, pirkėjas padarė viską, jog įsitikintų perkamo automobilio būkle. Visgi, reikėtų atminti, kas ir už ką yra atsakingas.

„Nereikėtų pamiršti, kad patikrinimo kaštai gula ant pirkėjo pečių. Vadinasi, kad pirkėjas negali reikalauti iš pardavėjo, kad jis užpiltų degalų ar automobilį pristatytų į autoservisą. 

Tačiau, jei prekės kokybė neatitinka garantijų, kurios buvo nurodytos pardavėjo, tokiu atveju pardavėjas privalo atlyginti patikrinimo kaštus“, – pastebi R. Poniškaitytė-Liatukė.

LRT TELEVIZIJOS laidos „Labas rytas, Lietuva“ studijoje teisėja R. Poniškaitytė-Liatukė atkreipė dėmesį ir į tai, kad pirkėjas turi suvokti, kokios yra automobilio kokybės ribos, kurias turi užtikrinti pardavėjas. 

Pavyzdžiui, pirkėjas dažnai galvoja, kad pardavėjas yra atsakingas už paslėptą trūkumą tik todėl, kad jis nebuvo aptartas sutartyje.

Tačiau teisiniai niuansai yra kitokie, ir pirkėjas turi įrodyti, kad jis niekaip negalėjo suvokti apie esantį trūkumą. Taip pat reikia įrodyti, kad pardavėjas apie trūkumą žinojo.

„Pardavėjas turi garantuoti prekės kokybę pagal sutartyje nustatytas salygas, o jei jų nėra, pagal atitinkamai prekei toje rinkoje keliamas salygas.

Pavyzdžiui, jei perkamas naudotas, 20 metų senumo automobilis, tai pirkėjas neturi turėti vilčių, kad jis pasižymės naujo automobilio savybėmis“, – sako R. Poniškaitytė-Liatukė.

Jei dėl nekokybiško naudoto automobilio pirkėjas kreipsis į teismą, procesas nebus ilgas. R. Poniškaitytė-Liatukė teigia, kad dažniausiai toks ginčas išsprendžiamas per vieną ar du posėdžius. Tačiau procesas gali būti sudėtingas dėl įrodymų, kuriuos turi pateikti pirkėjas, trūkumo.

„Po to, kai automobilis atitenka pirkėjui, jis perima ir atsitiktinio sugedimo arba žuvimo riziką. Todėl, jei pirkėjas teisme norės įrodyti, kad dėl paslėptų gedimų yra kaltas pardavėjas, įrodyti defektus bus paties pirkėjo pareiga. 

Ieškovas turėtų atkreipti dėmesį ir į tai, jei teisėjas paprašo papildomų įrodymų arba pasiūlo kreiptis dėl papildomos teisinės pagalbos. Tai reiškia, kad yra kažkokių spragų ieškovo pateiktuose įrodymuose“, – teigia R. Poniškaitytė-Liatukė.

Daugiau šia tema galite pamatyti LRT TELEVIZIJOS laidos „Labas rytas, Lietuva“ reportaže.

Parengė Vytenis Kudarauskas