Eismas

2019.02.17 11:10

„Alfa Romeo Stelvio“: pirmas blynas neprisvilo, bet... (apžvalga)

Vytenis Kudarauskas, LRT.lt2019.02.17 11:10

„Alfa Romeo“ žengia į nežinomą teritoriją, nes pirmą kartą pirkėjai gali įsigyti šio gamintojo modelį, kuris atstovauja didesnio pravažumo automobilių klasei – tai „Stelvio“. Tai pirmas tokio tipo automobilis per daugiau nei šimtą metų besitęsiančią gamintojo istoriją. Tikriausiai „Alfa Romeo“ net nebūtų bandę užmaišyti šio blyno tešlos, tačiau pasaulinės tendencijos tokios, kad turėti didesnio pravažumo automobilį savo gamoje – kiekvieno gamintojo garbės reikalas ir būtinybė.

Teoriškai, sakyti, kad „Stelvio“ yra pirmasis „Alfa Romeo“ didesnio pravažumo automobilis galbūt ir nėra visiškai tikslu, nes kadaise šio gamintojo modelis „156“ turėjo „Crosswagon Q4“ versiją – tai visais ratais varomas universalas su didesne prošvaisa. Tačiau tai nebuvo tikras SUV klasės atstovas.

Tuo metu „Stelvio“ nuo A iki Z yra tikras šių dienų tendencijas atitinkantis didesnio pravažumo modelis, kuris turi skintis kelią vis labiau populiarėjančiame tokių automobilių segmente. Deja, užduoties nepalengvina tai, kad jis priskiriamas premium segmentui, kuriame jau seniai karaliauja BMW, „Mercedes-Benz“, „Audi“ ar „Lexus“. 

Visgi, ar „Stelvio“ gali būti rimtu konkurentu senbuviams? Ar jis atitinka premium standartus, bet tuo pačiu suteikia išskirtinumo, kurio tikisi „Alfa Romeo“ pirkėjai?

Įgimtas stiliaus pojūtis

Kažkokiu sunkiai paaiškinamu būdu, italams pavyksta atrasti tokį formos ir proporcijų balansą, kad žvelgiant bet kuriuo kampu „Stelvio“ atrodo tiesiog gražiai ir neprimena jokio kito tokios klasės automobilio. 

Taip, pagrindinės linijos nubrėžia tipinį sportiško didesnio pravažumo automobilio profilį, tačiau detalės sukuria unikalumą. Pavyzdžiui, trikampės variklio aušinimo grotelės – firminis „Alfa Romeo“ ženklas, kuris puikiai dera su tradicine kėbulo forma, nors dažniausiai automobilių dizaineriai vengia tokios formos naudojimo dizaine, nes ji nedera su jokiais kitais išorės komponentais. 

Solidus interjeras

Įsibrovus į „Stelvio“ vidų pakyla antakiai – atrodo, kad esi BMW viduje, kurį papudravo italai. Ką tai reiškia? 

Visų pirma, kokybė. Anksčiau visi „Alfa Romeo“ galėjo pasigirti subtiliu interjero dizainu, bet ne kokybe. Todėl daugeliui vairuotojų po kurio laiko išgaruodavo meilės iš pirmo žvilgsnio efektas. Tačiau „Stelvio“ atveju myli ne tik akys, bet ir rankos.

Italai susiėmė ir pagaliau sukūrė kokybišką interjerą. Medžiagų kokybė ir surinkimas tokio lygio, kokio šio gamintojo modeliai nematė tikriausiai niekada. Beveik visais atžvilgiais „Stelvio“ gali lygiuotis į BMW ar „Audi“. O tai milžiniškas pasiekimas, nes niekada anksčiau tokio palyginimo taikyti nebuvo galima. 

Kai kuriais atžvilgiais „Stelvio“ savo konkurentus sugeba ir pralenkti. Pavyzdžiui, sėdynės puikiai suderina komfortą ir sportiškumą. Tai ne naujiena kalbant apie „Alfa Romeo“, nes šių automobilių sėdynės visada pasižymėjo magija suderinti šiuos du bruožus. Tačiau daugelis šiuolaikinių automobilių sėdynių visgi labiau orientuotos į sportiškumą, todėl jaustis užtikrintai, bet tuo pačiu ir jaukiai – didelė atgaiva, kurią suteikia „Stelvio“.

Negi viskas taip gerai? Ne, ne, ne... Viskas tvarkoje, kurdami „Stelvio“ italai padarė toli gražu ne viską ir kai kuriuos sprendimus priėmė vadovaudamiesi požiūriu – bus, kaip bus. Geriausias to pavyzdys – ekranas centrinėje konsolėje.

Jis mažytis, palyginus ne tik su kitais tokio kalibro automobiliais, bet ir su kur kas pigesniais biudžetinės klasės atstovais, o funkcijų valdymas atliekamas naudojant fizinį valdiklį. Palyginus su konkurentais, kurie turi pažangesnes sistema, „Stelvio“ šiuo atžvilgiu yra keliais metais užnugaryje. 

Kibirkščiuojantis, bet ne liepsnojantis variklis

LRT.lt mėgintas „Stelvio“ turi 2,0 l darbinio tūrio, turbo benzininį variklį, kuris degalų ir oro mišinį paverčia 280 arklio galių ir 400 Nm sukimo momentu. Tai guvus variklis, kuris noriai demonstruoja savo galią nuspaudus akseleratoriaus pedalą. Nors žandikaulis ir neatsivėpia, tačiau šio variklio pakanka, kad „Stelvio“ važiuotų energingai ir suteiktų sportiškumo pojūtį. Jis kibirkščiuoja, bet neužkuria ugnies – kitaip tariant, variklis subalansuotas kiek aštresniam kasdieniam važinėjimui.

Variklis kooperuojamas su aštuonių pavarų automatine greičių dėže, kuriai variklio keliamos žiežirbos patinka ne visada. Važiuojant ramiai, pavaros ir aukštinamos ir žeminamos ramiai. Tačiau važiuojant agresyviau, pavarų dėžė rodo nepasitenkinimo ženklus ir pavaras pradeda jungti grubiau. Ypač jei pasirenkamas dinaminis važiavimo režimas. 

Situaciją galima sušvelninti jei pasirenkamas rankinis pavarų perjungimas. O tai daryti vienas malonumas, nes už vairo sumontuotos milžiniškos svirtelės, kurios fiksuotos, o ne sukasi kartu su vairu.

Apibendrinant variklio ir pavarų dėžės draugystę, panašu, kad kartais tarp jų įvyksta kivirčas, kurį sukelia į „meilės trikampį“ įsikišęs vairuotojas, nes variklis nori ir gali veikti energingiau, tačiau pavarų dėžė kartais su tuo kategoriškai nesutinka.

Užprogramuotas vairuoti?

Vairuojant „Stelvio“ galima pajusti, kaip jautriai į vairuotojo veiksmus reaguoja vairo mechanizmas. Tai labai alfiškas bruožas, kuriuo gali pasigirti visi per pastaruosius dvidešimt metų sukurti šio gamintojo automobiliai, nors jų ir nebuvo daug.

Pasiekti tokį rezultatą pavyko dėl specifinio vairo mechanizmo kalibravimo. Pavyzdžiui, dažniausiai norint pilnai susukti ratus, jis aplink savo ašį turi apsisukti pusantro karto. Tuo metu „Stelvio“ tą patį padaro vairui neatlikus ir vieno pilno apsisukimo. Dėl to truputį nukenčia apsisukimo spindulys ir manevringumas, tačiau vairo mechanizmo jautrumas – kaip katės ūsų.

Visgi kalbant apie „Stelvio“ valdymą, pasirodo apsvilę blyno krašteliai. Nors į vairuotojo komandas automobilis reaguoja puikiai, tačiau galimybės pasimėgauti tuo, ribotos. „Stelvio“ labai nenoriai didesniu greičiu važiuoja į staigesnius posūkius. Stipriai juntamos inercijos verčia pasiduoti vos po kelių bandymų. 

Nors „Stelvio“ nėra ypač sunkus, jis sveria 1,660 kg, o tai truputį mažiau net ir už „Porsche Macan“, tačiau posūkiuose jis elgiasi kaip gerokai sunkesnis automobilis. 

Tačiau tam yra paaiškinimas. „Stelvio“ kurtas naudojant tokią pačią „Giorgio“ platformą, kokią naudoja ir vidutinės klasės sedanas „Giulia“. Kadangi būtent „Giulia“ yra arkliukas, ant kurio šiuo metu joja „Alfa Romeo“, todėl „Giorgio“ platforma buvo kurta atsižvelgiant į šio modelio poreikius, o ne į tuos, kurių reikia didesnio pravažumo „Stelvio“. 

Būtent todėl „Giorgio“ platformai reikia kovoti su didesniu svoriu ir aukštesniu svorio centru, nei jos prigimtis. Tai lyg bandymas uždėti kengūrai sunkią kuprinę ir liepti toliau jai šokinėti taip pat aukštai ir toli, kaip įprastai.

Žinoma, visa tai nereiškia, kad „Stelvio“ yra beviltiškas. Tiesiog įdomi detalė yra tai, jog „Stelvio“ vardas šiam automobiliui suteiktas neatsitiktinai. Šis automobilio pavadinimas turėtų asocijuotis su vingiuotu kalnų keliu „Stelvio Pass“. Tačiau tiesa ta, kad, norint smagiai įveikti šį kelią, daugelis mieliau rinktųsi ne „Alfa Romeo Stelvio“, bet, pavyzdžiui, „Giulia“.

Nepaisant to, ne kartą save pavyko pagauti besišypsantį dėl to, kad vairuojant „Stelvio“, kažkokiu sunkiai paaiškinamu būdu šis automobilis privertė pasijausti ypatingai. Tai automobilis, kuriuo malonu važiuoti net nepaisant to, kad kartais jis ir priverčia suraukti nosį. 

Užkabinti „Alfa Romeo Stelvio“ geriausio savo klasės atstovo etiketę nekiltų ranka. Tačiau jis išskirtinis ir turėtų patikti ieškantiems nenuobodaus didesnio pravažumo automobilio, kuriame rusena ugnelė, o protas nesugeba priešintis širdžiai.

Mėgintas automobilis: „Alfa Romeo Stelvio“

Variklis: 4 cilindrų, 2,0 l darbinio tūrio, turbo benzininis

Galingumas: 280 AG, 400 Nm sukimo momentas

Pavarų dėžė: 8 pavarų automatinė

Mėginto automobilio kaina: 47,000 Eu