Geležinkelio pervažose daugėja vaizdo stebėjimo kamerų, kurios padeda užtikrinti ne tik saugumą, bet ir fiksuoti ne pagal taisykles pervažą kertančius vairuotojus. Per pusmetį apie 350 vairuotojų, pavojingai kirtusių pervažą, neteko teisės vairuoti arba turėjo sumokėti solidžias baudas. Tiesa, kameros užfiksuoja ir herojiškų poelgių.
„LTG Infra“ paslaugų teikimo vadovas Tomas Jonikaitis LRT RADIJO laidoje „Judam“ pasakoja, kad vaizdo kameroms traukinių pervažose fiksuojant daugybę pažeidėjų, retkarčiais jose galima išvysti ir kitokių vaizdų. Štai spalio 25 d. Kėdainių pervažoje sustojęs vairuotojas prie pervažos, jau užsidegus draudžiamajam signalui, pastebėjo pervažoje pasimetusią ar išsigandusią moterį. Jis, pribėgęs, ją patraukė nuo pervažos likus vos kelioms sekundėms iki traukinio pervažoje pasirodant traukiniui.
T. Jonikaitis sako neabejojantis, kad tokių atvejų istorijoje yra buvę daugiau, tačiau šis Kėdainiuose ne per seniausiai nutikęs įvykis – vienintelis užfiksuotas, apie kurį jam žinoma.
Vis dėlto, ne visi įvykiai baigiasi laimingai, o neatsakingai besielgiančių vairuotojų apstu.
Taip pat skaitykite
„Pagrindinė nelaimių priežastis yra nedrausmingas elgesys ir eismo taisyklių nepaisymas, – sako T. Jonikaitis. – Ir galbūt nesusimąstymas, kad susidūrus su traukiniu, visada skausmingiausiai nukentėjęs bus būtent pėsčiasis, vairuotojas, o ne traukinys, kurio masė gali siekti ir 700–800 tonų.“* (redaguota 2024-12-16)
Geležinkelių pervažose pastaruoju metu smarkiai išaugo vaizdo kamerų skaičius. Šiuo metu jų yra apie 200, o artimiausiu metu planuojama įrengti dar 90 kamerų. Tačiau, pasak pašnekovo, esmingesnis pokytis yra ne kamerų skaičius, o tai, kad atsirado įdėmiau stebimos arba į stebėjimo centrą perkeltos pervažos. Stebėsenos centre šiuo metu yra stebima vienuolika tokių sudėtingesnių pervažų, kur yra intensyvesnis eismas arba prastesnis matomumas.
„Jos yra stebimos kamerų, kuriose yra įdiegti analitiniai moduliai. Tai yra tam tikras dirbtinio intelekto elementas, kuris automatiškai fiksuoja ir nustato pervažoje esančias kliūtis arba, kitaip tariant, pervažose esančias transporto priemones, žmones arba netgi gyvūnus“, – pasakoja T. Jonikaitis.
Bet koks daiktas, kurio matmenys didesni nei metras, atsidūręs pervažoje automatiškai nusiųs pavojaus signalą pervažą stebinčiam pervažininkui, kuris, įvertinęs situaciją, imsis atitinkamų priemonių.
„Vieno mygtuko paspaudimu jis gali duoti pranešimą absoliučiai visiems prie tos pervažos artėjantiems traukiniams, kad yra kažkokia pavojinga situacija ir reikia naudoti staigų stabdymą. Kitaip tariant, eismas yra visiškai sustabdomas“, – teigia pašnekovas.
Tačiau T. Jonikaitis atkreipia dėmesį, kad sąstatai yra sunkūs, tad traukinio stabdymo kelias gali siekti ir kilometrą. Tad eismo dalyviai, kirsdami bėgius, bet kuriuo atveju turėtų būti itin atsargūs ir dėmesingi, nes rizika, kad traukinys nespės sustoti, yra didelė.
Nuo birželio užfiksuota 350 eismo pažeidimų pervažose.
„Tai mus nustebino. Tai iš tikrųjų yra didelis skaičius, turint omenyje, kad kiekvienas toks bandymas pervažiuoti pervažą yra loterija, kurios pagrindinis prizas yra žmogaus gyvenimas. Tai iš tikrųjų didelis skaičius“, – teigia T. Jonikaitis.
Pervažose, kurios nėra akylai stebimos ir dar nėra prijungtos prie stebėjimo sistemos, užfiksuota dar 200 pažeidimų.
„Tai iš viso yra 550 pažeidimų, kurie įvyko per šitą laikotarpį. Kiekvieną dieną bent po tris ar keturis vairuotojus. Kai kurie iš jų mašinoje yra ne vieni, važiuoja, stebime per kamerą, ir su vaikais, ir su kitais keleiviais, rizikuoja savo ir kitų žmonių gyvybėmis“, – pasakoja pašnekovas.
Tokių pažeidėjų automobilių numeriai būna užfiksuojami, o filmuota medžiaga perduodama policijai tolesniam nagrinėjimui. Vairuotojas, degant raudonam šviesoforo signalui kirtęs pervažą, gali netekti teisės vairuoti nuo 2 iki 6 mėnesių, jam taip pat gali būti skiriama 360–560 eurų piniginė bauda.
Tokių baudų pakanka, teigia pašnekovas: „Pas mus yra įprasta bausti ir taip gąsdinti žmones. Iš tikrųjų reikėtų galbūt platinti tą žinią, kad jau atėjo kiti laikai, kitos technologijos ir tokie pažeidimai yra fiksuojami ir fiksuojami iš esmės visi.“
Šiuo metu stebima yra 11 pervažų, o artimiausias „LTG Infra“ siekis – 90 stebimų pervažų. Iš viso Lietuvoje yra daugiau nei 500 pervažų, tačiau ne visos jos yra intensyviuose keliuose.
„Kai kurios [pervažos] yra visiškai mažytės, tad jos, aišku, šiek tiek galbūt nueina į antrą planą. Mes visą laiką rūpinamės tomis, kurios yra potencialiai pavojingos ir sukelia didžiausias rizikas“, – teigia pašnekovas.
Neatsakingą ir rizikingą eismo dalyvių elgesį traukinių pervažose T. Jonikaitis aiškina žmonių nesuvokimu, ką iš tikrųjų reiškia artėjantis traukinys.
„Nėra tikimybės išlikti visiškai sveikam po susidūrimo su traukiniu, – sako T. Jonikaitis. – Tai čia turėtų būti tiesiog žinojimas, supratimas ir galbūt netgi ir suvokimas, kad vis dėlto jau yra stebima, tokie pažeidimai yra perduodami. Iš kitos pusės, visada susimąstykime – viena ar dvi minutės, prarastos prie pervažos ir skubėjimas nuvykti į darbą, darželį, ar mokyklą tikrai nėra vertos tokios rizikos.“
T. Jonikaitis aiškina, kad užsidegus raudonam šviesoforo signalui sustoti būtina, o jei automobilis į pervažą jau įvažiavo, visų pirma reikia nepasimesti ir artimiausiu įmanomu keliu palikti pervažos zoną.
„Jeigu atgal pavažiuoti neturite galimybės ir jūsų mašina jau yra ties bėgiais, galima nesustojant kaip galima greičiau kirsti pervažą, pervažiuoti į kitą pusę. Jeigu pervaža yra jau su nuleistais užtaisais, drąsiai laužti užtvarus. Užtvarai iš tikrųjų yra pagaminti taip, kad jie lengvai nusilaužia, atsilenkia ir žalos jūsų automobiliui praktiškai nebus, o jūs tikrai tokiu atveju išliksite gyvi. Svarbiausia nesustoti ir nepasimesti pačioje pervažoje“, – aiškina T. Jonikaitis.
Visgi, toks scenarijus nėra labai tikėtinas. Traukiniui artėjant prie pervažos, užtvarai jau būna nuleisti iš anksto, laiką apskaičiavus automatiškai pagal artėjančio traukinio greitį.
Saugumo priemonių pervažose yra nemažai, o Lietuva pagal statistiką yra tarp lyderiaujančių Europos šalių.
„Dažnai statistikoje mus kažkas paplaka, pabaudžia, bet iš tikrųjų šitoje vietoje mes esam tarp lyderiaujančių šalių. Berods, šeštoje ar septintoje vietoje, lygiuojamės su Nyderlandais, su Danija, su Ispanija. Iš tikrųjų mūsų situacija yra tikrai gera ir tai rodo, kad Lietuvos geležinkelių infrastruktūra tikrai rūpinasi eismo saugumu, eismo dalyviais ir atitinkamai įdiegia sistemas, kurios leidžia apsaugoti“, – teigia T. Jonikaitis.
Viso pokalbio klausykite LRT RADIJO laidos „Judam“ įraše.
Parengė Aistė Malonytė
* Šis tekstas buvo redaguotas, patikslintas skaičius.
