Eismas

2019.01.27 13:54

„Citroen Berlingo“: ambicingai lendantis į ne savo daržą (apžvalga)

Vytenis Kudarauskas, LRT.lt2019.01.27 13:54

„Aš mažas debesėlis, aš ne lokys visai“ – tokiais žodžiais Mikė Pukuotukas mėgino įtikinti bites, kad jis ne lokys. Jei kalbėtų, naujasis „Citroen Berlingo“ tikriausiai pasakytų kažką panašaus į „Aš mažas vienatūris, ne kablukas aš visai“. Tačiau ar tai būtų tik mėginimas kažką įtikinti tuo ko nėra, ar visgi svarūs ir daug tiesios turintys žodžiai?

Keleivinis ar krovininis – dažniausiai nesvarbu, nes tokie automobiliai kaip „Citroen Berlingo“ beveik visada primena dėžę ir tiek. Tačiau prancūzai net ir tokioje formoje sugeba įžvelgti terpę galimybei žaisti išvaizdos korta.

Pavyzdžiui, dienos šviesos ir posūkių žibintai apjuosti chromo apdaila, o priekinio bamperio apačioje ryškūs apvadai aplink rūko žibintus – tikrai ne būtinybė. Tačiau tokiais elementais bandoma parodyti, kad tai jaukesnis ir žaismingesnis automobilis, nei galima spręsti iš pirmo žvilgsnio.

Tiesa, daugiau vizualių akį gaudančių elementų yra tik priekyje. Tuo metu galinė automobilio dalis be kabliukų ir grožio konkurse aplenktų nebent sunkvežimio priekabą.

Paaiškinti tai, kodėl „Berlingo“ bando patenkinti ne tik praktiškumo, bet ir vizualumo poreikį galima tuo, jog naujasis modelis bando išlysti iš krovininės versijos šešėlio. Todėl keleivinis „Berlingo“ yra žaismingesnis išoriškai ir akivaizdžiai orientuotas tiems, kurie supranta, jog šeimos nariai nėra bulvių maišai.

Beje, naujasis „Berlingo“ sukurtas naudojant EMP2 platformą, kurios pagrindu „PSA Peugeot-Citroen“ koncernas kuria ir kitus lengvuosius automobilius. Tai dar vienas argumentas, kodėl šis „Berlingo“ yra arčiau tradicinių vienatūrių nei „kablukų“.

Funkcionalus ir patogus

Tai, kad „Berlingo“ turi ir komercinio automobilio bruožų – daugiau įvaizdžio, bet ne funkcionalumo problema. Pavyzdžiui, abejose pusėse sumontuotos slankiojančios durys – labai patogu ne tik dėžėms ir maišams pakrauti, bet ir aikštelėse, arba norint į vaikišką kėdutę pasodinti savo atžalą. Puiku ir tai, jog dėl tokio sprendimo nenukenčia komfortas, nes šoninius slankiojančių durų langus galima pakelti ir nuleisti lygiai taip pat, kaip ir bet kuriame kitame vienatūryje.

Dar vienas keleivinės „Berlingo“ versijos giminystės su krovinine versija privalumas – tai erdvė ir vidaus salono transformacijų galimybės. Pavyzdžiui, trys individualios sėdynės ne tik gali būti sulankstomos atskirai, tačiau turi ir „IsoFix“ vaikiškų kėdučių tvirtinimo galimybes ir yra pakankamai plačios. Tai tikrai įvertins šeimos, kurios turi mažų vaikų. 

Galiausiai – erdvė. Joks kitas panašių gabaritų vienatūris nesuteiks tiek erdvės viduje, kiek suteikia „Berlingo“, ypač kalbant apie laisvę, kuri juntama virš galvos. Panoraminis stiklinis stoglangis ir per vidurį sumontuotas didelis šviestuvas – atributai, kurie suteikia dar daugiau jaukumo ir stumia „Berlingo“ nuo įsitikinimo, kad tai tik „kablukas“, kuriam priverstinai buvo prisuktos papildomos sėdynės.

Dar vienas „Berlingo“ akibrokštas – tai kokybiškos interjero medžiagos. Dažniausiai tokios klasės automobiliuose naudojamas pigus, bet patvarus plastikas, nes funkcija svarbiau už išvaizdą. Tačiau šiuo atveju prancūzus tenka pagirti už tai, jog interjero apdailai buvo parūpintos tokio paties lygio medžiagos, kaip ir įprastuose šeimyniniuose vienatūriuose. Retas atvejis, kai tokios klasės automobilyje viduje sėdi ne dėl to, kad reikia, bet dėl to, kad tikrai norisi. Tai tik patvirtina, jog „Berlingo“ ambicijos yra didesnės nei bet kada anksčiau.

Tačiau kai kur gamintojas galėjo pasitempti, nes sėdynės labiau primena laukiamojo kėdes, kurios nėra pačios patogiausios. Per trumpa apatinė sėdynės dalis vargina kojas ilgesnėje kelionėje, o šoninio prilaikymo nebuvimas taip pat nėra privalumas. 

Technologijų paroda

Kad prancūzai labai rimtai siekia „Berlingo“ paversti pilnaverte alternatyva vienatūriams ir didesnio pravažumo automobiliams sufleruoja trys dalykai – interjero kokybė, dizainas ir technologijų gausa. 

Įsėsti ir tokios klasės automobilyje rasti stilingą vairą, lietimui jautrų didelį ekraną, pilnavertę klimato kontrolės sistemą ir „head-up display“ – didelė staigmena. 

Pridėkime tokias sistemas kaip galinio vaizdo kamera su 360 laipsnių projekcija iš viršaus, sistema, perspėjanti apie maksimalų leistiną greitį, autonominio stabdymo sistema, laisvų rankų automobilio atrakinimas, užrakinimas ir užvedimas, aklosios zonos ir nukrypimo nuo važiavimo linijos sistemos, automatiškai persijungiančios tolimosios šviesos – visa tai „Berlingo“ įrangos sąraše. 

Anksčiau tokie privalumai ir technologijos buvo sutinkamos tik aukštesnės klasės modeliuose. Būtent į šį daržą nusitaikęs ir „Berlingo“, nes norint sudaryti konkurenciją tradiciniams modeliams turi būti ne prastesnis už juos. Be to, vis labiau griežtėjantys „Euro NCAP“ saugumo reikalavimai taip pat gali būti pagaliu ratuose, jei testuose pasirodysi blogai. Būtent už įvairias saugumo sistemas saugumo specialistai gali paspausti ranką arba stipriai pliaukštelėti.

Todėl stebėtis tokia saugumo sistemų gausa „Berlingo“ atveju nereikėtų, nes gamintojas nori lygiuotis į tuos, kurie šiuo metu yra viršuje ir bando įtikinti, kad gali pasiūlyti jei ne daugiau, tai bent jau ir ne mažiau, nei tikisi pirkėjas. O būtent pirkėjai šiuo atveju laimi daugiausia.

Vangus, bet taupus

Jei daugeliu atžvilgių naujasis „Citroen Berlingo“ ir gali lygiuotis į tradicinius vienatūrius bei didesnio pravažumo automobilius, tai vienu atveju jam tenka „nukabinti nosį“, nes į priekį ir kartais atgal varantis dyzelinis variklis yra akivaizdžiai per silpnas šiam automobiliui. Atrodo, kad variklio pastangos yra tokios pat sunkios, kaip persivalgiusio žiurkėno bandymas bėgti ratelyje – instinktai veda tai daryti, bet galimybės akivaizdžiai ribotos.

Tačiau geroji šio reikalo pusė – ekonomija. Užmiestyje be didelių pastangų galima neviršyti 5 litrų normos šimtui kilometrų. Mieste sąnaudos padidėję vienu litru, kurį galima sutaupyti važiuojant ramiau ir nemėginant iš variklio išspausti to, ko jis neturi.

Kitas dalykas, kuriuo „Berlingo“ negali lygiuotis į tuos automobilius, su kuriais nori konkuruoti – tai valdymo savybės. Neinformatyvus vairo mechanizmas visiškai abejingas vairuotojo norams gauti geresnį grįžtamąjį ryšį, o minkšta ir komfortiška važiuoklė situacijos taip pat nepagerina.

Akivaizdu, kad tai ramaus būdo vairuotojams skirtas automobilis, kurie nori važiuoti minkštai, o lengvas manevravimas prioritetų sąraše yra aukščiau nei geros valdymo savybės.

Naujasis „Citroen Berlingo“ yra atsvara nedideliems vienatūriams ir didesnio pravažumo automobiliams, kurie nė iš tolo negali pasiūlyti tokios erdvės, kaip šis automobilis. Gausi įrangas ir naujausios saugumo technologijos leidžia „Berlingo“ demonstruoti tai, kas iki šiol buvo tabu tokios klasės automobiliams. Todėl nuo šiol tie, kuriems reikėjo būtent tokio automobilio, tačiau nusivildavo jų skurdžia įranga, abejotina kokybe ir niūria išvaizda, naujasis „Berlingo“ tampa pasirinkimu, kurio pirkėjai iki šiol neturėjo.

Tiesa, jei dėl kokių nors priežasčių nepatinka „Citroen“ ženkliukas, techniškai identiški „Berlingo“ broliai yra „Peugeot Rifter“ ir „Opel Combo“, o tai tik dar labiau praplečia pasirinkimų galimybes.

Mėgintas automobilis: „Citroen Berlingo“

Variklis: 4 cilindrų, 1,5 l darbinio tūrio, turbo dyzelinis

Galingumas: 100 AG, 250 Nm sukimo momentas

Pavarų dėžė: 5 pavarų mechaninė 

Mėginto automobilio kaina: 25,050 eurų