Eismas

2019.01.18 12:26

Rygos gatvėse nebus barstoma druska, ar tokiu pačiu keliu žengs ir Vilnius?

Vytenis Kudarauskas, LRT.lt2019.01.18 12:26

Neseniai Rygos miesto valdžia paskelbė pradedanti eksperimentą, kurio metu kai kurios miesto gatvės nebus barstomos druska. Vietoj to žadamas efektyvesnis jų valymas. Galbūt tokia praktika galėtų būti taikoma ir Lietuvos sostinėje Vilniuje?

Apie kaimynų eksperimentą žino ir Vilniaus gatves prižiūrinčios įmonės „Grinda“ atstovai. Šios įmonės komunikacijos specialistas Egidijus Steponavičius sako, kad kaimynų, ne tik latvių, bandymus seka nuolat.

Tačiau kalbant apie galimybes Rygoje pradedamo eksperimento atkartojimą Vilniuje, pirmiausia atkreipiamas dėmesys į tai, jog pastebimai skiriasi Vilniaus ir Rygos miestų klimatas, o tai daro tiesioginę įtaką ir gatvių priežiūrai.

„Sinoptikai ir klimatologai fiksuoja temperatūrų ir kritulių kiekio skirtumus netgi tarp Vilniaus ir Kauno. Pavyzdžiui, Kaunas yra 100 km arčiau jūros, todėl čia beveik visada keliais laipsniais šilčiau. 

Ir Vilnius, ir Kaunas įsikūrę giliuose upių slėniuose, ant aukštų kalvų, o Rygoje vyrauja švelnus jūrinis klimatas, joje nėra stačių įkalnių ir nuokalnių, o tai daro įtaką ir organizuojant miesto priežiūrą“, – tikina E. Steponavičius.

Vienas iš Rygoje vykdomo eksperimento siekių – kad būtų sunaudojama mažiau automobiliams kenkiančios druskos. LRT.lt kalbintas E. Steponavičius sako, kad tai geras tikslas, tačiau pastebi, kad jau keletą metų mažiaus druskos sunaudojama prižiūrint ir Vilniaus gatves.

„Šiuo metu Vilniuje gatvių priežiūrai naudojame natrio, kalcio ir magnio chloridus bei smėlio ir druskų mišinį. Siekdami sumažinti poveikį aplinkai, Vilniuje prieš snygį atliekamas prevencinis barstymas – tokiu būdu sniegas pradedamas tirpinti vos nukritęs ant gatvės dangos.

Taip pat pastaraisiais metais naudojame ne gryną techninę druską, o tirpalus. Dėl to druskos koncentracija ant gatvių paviršiaus būna mažesnė, tačiau veikimas greitesnis ir efektyvesnis“, – LRT.lt sako E. Steponavičius.

Visa tai iliustruojant skaičiais, vidutinis druskos sunaudojimas gatvių barstymui sumažėjęs 20 proc. Iki 2012 m. druskos sunaudojimo vidurkis siekė 17,3 tūkst. tonų per sezoną, o nuo 2013 m. – 14 tūkst. tonų per sezoną.

Tiesa, kaip pastebi E. Steponavičius, buvo bandymų druskos atsisakyti visiškai, tačiau dėl pašalinių veiksnių bandymus teko nutraukti.

„Vilniuje eksperimentuojame su skirtinga įranga ir skirtingomis medžiagomis. Bandėme gatves laistyti tirpalu su melasa, tai cukraus gamybos šalutinis produktas, kuris dažnai vertinamas kaip aplinkai draugiška ir lengvai suyranti alternatyva druskoms, tačiau tirpalo lašeliai nusėsdavo ant troleibusų kontaktinio tinklo ir pradėdavo degti, todėl šios medžiagos buvo atsisakyta“, – pasakoja E. Steponavičius.

Galiausiai pašnekovas teigia, kad tobulinant Vilniaus gatvių priežiūros žiemos metu sistemą bendradarbiaujama su įvairių miestų kolegomis, todėl viliamasi, kad Rygos miesto atstovai pasidalins savo patirtimi ir eksperimento rezultatais.