Eismas

2019.01.04 11:00

Kelių policijos viršininkas: visuomenė vis dar toleruoja neblaivius vairuotojus

Dina Sergijenko, Arnas Mazėtis, DELFI.lt2019.01.04 11:00

ragiška girto vairuotojo sukelta avarija Marijampolėje, kai žuvo trys vienos šeimos nariai, sukėlė rezonansą visuomenėje. Premjeras Saulius Skvernelis prabilo apie tai, kad reikėtų girtą vairuotoją prilyginti žmogžudžiui, tačiau DELFI Diena laidoje apsilankęs Lietuvos Kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys pabrėžė, kad problema yra ir girtus vairuotojus toleruojanti visuomenė, o advokatė dr. Andželika Vosyliūtė pabrėžė, jog dabartinė statistika rodo, kad griežtesnės bausmės – negąsdina.

V. Grašys tiesioginiame eteryje minėjo, kad vargu, ar įmanoma rasti vieną vaistą, galintį išspręsti girtų vairuotojų problemą. Pasak jo, statistika rodo, kad žmonės mąsto apie pavojus – per 20 metų Lietuvoje žuvusių keliuose skaičius sumenko 80 proc. Visgi, anot Kelių policijos tarnybos viršininko, norisi geresnių rezultatų. 

„2017 m. policija iš eismo eliminavo 10 tūkst. neblaivių vairuotojų. Pernai, nors duomenys dar nėra galutiniai, apie 8 tūkst. Ir tokie skaičiai rodo, kad turime problemą, kurią reikia spręsti“, – kalbėjo V. Grašys.

Tiesa, paklaustas, ar reikėtų griežtinti bausmes ir tokius atvejus, kaip nutikęs Marijampolėje, prilyginti žmogžudystei, jis neatsakė nei taip, nei ne. Anot V. Grašio, pirmiausia tai, kad Lietuvoje nevengiama sėsti prie vairo išgėrus alkoholio, yra mentaliteto klausimas.

„Mūsų visuomenė vis dar pakankamai toleruoja neblaivius vairuotojus. Yra tekę girdėti apie atvejus, kai bendruomenė policijai sakydavo, jog žinojo, kad žmogus vairuoja girtas, bet pabrėždavo, kad nieko nesiėmė, nes „jis labai geras žmogus“, ar užima geras pareigas“, – stebėjosi V. Grašys. 

Dr. A. Vosyliūtė kalbėdama apie teismų praktiką bei tai, ką patraukti atsakomybėn sako girti vairuotojai, minėjo, kad dauguma jų prisipažįsta, jog sėdę neblaivūs prie vairo apie pasekmes negalvojo.

„O kai supranta pasekmes bei padarinius, visi be išimties gailisi“, – pastebėjo advokatė. 

Griežtos baudos nepadeda

A. Vosyliūtė pabrėžė, kad jau ir šiandien įstatymai yra griežtesni – nustačius vidutinį girtumą, vairuotojui taikoma ne administracinė, o baudžiamoji atsakomybė.

„Tačiau įstatymų sugriežtinimas, rodo realybė, tokių veikų, kai prie vairo sėdama išgėrus, skaičiaus nemažina“ – sakė advokatė ir pridūrė, kad jau 2013 m. buvo siūloma avarijas, kurias sukelia girtas vairuotojas, prilyginti nužudymui, tačiau tiesa ta, kad įstatymų keisti tam nereikia, mat ir dabar tokia galimybė yra.

Tiesa, V. Grašys akcentavo, kad sakyti, jog griežtesnės bausmės nepasiteisino, dar anksti, mat nuo naujų įstatymų įsigaliojimo praėjo ne toks ilgas laikas. 

„Be abejo, atsakomybė turi būti griežta, bet praėjo tikrai per trumpas laikas, kad galėtume vertinti ir sakyti, ar tai pasiteisino, ar ne. Be to, reikia suprasti, kad absoliuti dauguma vairuotojų yra tvarkingi ir nori eisme dalyvauti saugiai.

Manau, kad svarbiau yra užbėgti už akių norintiems sėsti prie vairo išgėrus, o ne griežtinti bausmes“, – sakė Kelių policijos tarnybos vadovas. 

Trečdalis žuvusių – pėstieji

Praėjusių metų statistiniai duomenys rodo, sakė V. Grašys, kad net trečdalis iš pernai keliuose žuvusių 170 žmonių – pėstieji. Ypač tragiškas, minėjo DELFI Diena pašnekovas, buvo praėjusių metų sausis, kai žuvo daug pėsčiųjų, o absoliuti dauguma jų tamsiu paros metu nedėvėjo jokių atšvaitų. 

„Tai tik parodo požiūrį į eismo saugumo priemones, kurios yra būtinos“, – liūdnai konstatavo V. Grašys. 

Dar viena iš problemų – pernelyg didelis greitis. Tačiau šioje srityje, kalbėjo Kelių policijos tarnybos viršininkas, nuolatos dirbama, pasitelkiama vis daugiau priemonių, turinčių pakeisti vairuotojų požiūrį į greičio viršijimą.

Geriausių rezultatų V. Grašys tikisi, kai pradės veikti sistema, leidžianti automatiškai išrašyti protokolą greitį viršijusiam vairuotojui, mat tai leis Kelių eismo taisykles (KET) pažeidusį asmenį nubausti greičiau.

Pernai trečdalis žuvusių yra pėstieji. Tragiškas buvo sausio mėnuo, kai žuvo labai daug pėsčiųjų, ir absoliuti dauguma jų nesegėjo jokių atšvaitų. Ir tokios situacijos rodo požiūrį į priemones, kurios yra būtinos. 

Kita problema – greitis. Bet nuolatinis darbas šioje srityje, radarai, priemonės ir kitkas, ilgainiui pasieks vairuotojų sąmonę, kad jiems neapsimokėtų viršyti greitį.

Be to, numatyta, kad atsiras ir automatinė sistema, leidžianti greičiau greitį viršijusiam asmeniui sulaukti pranešimo apie jam skirtą bausmę.