Draudikų apklausos duomenimis, tik 6 proc. vairuotojų su savimi nesivežioja techninės apžiūros dokumentų, o 5 proc. sėda už vairo su savimi neturėdami vairuotojo pažymėjimo. Kodėl kartu su savimi vairuotojai vis dar vežiojasi visus dokumentus, domisi LRT RADIJO laida „Ryto garsai“.
Nors jau pusmetį Lietuvos vairuotojai su savimi neprivalo vežiotis visos šūsnies dokumentų, tačiau, kaip rodo draudimo įmonės „Gjensidige“ užsakytas tyrimas, 8 iš 10 vairuotojų be jų į automobilį nesėda.
„Dokumentų su savimi galima nesivežioti nuo šių metų liepos 1-osios, tačiau pastebėjome, kad prieš pasikeičiant įstatymui daugelį ši naujovė neramino. Gavome daug užklausų, kaip reikės elgtis eismo įvykio atveju, iš kur reikės gauti duomenis.
Todėl dar prieš liepos 1-ąją pradėjome vairuotojams dalinti patarimus, kad, pavyzdžiui, dokumentų nereikia vežiotis su savimi, o juos galima nusifotografuoti ir tokiu būdu turėti telefone.
Praėjus pusmečiui po pakeitimų, buvo įdomu sužinoti, kaip vairuotojai priėmė šiuos pakeitimus“, – kodėl kilo idėja atlikti apklausą pasakoja draudimo įmonės „Gjensidige“ Transporto kompleksinių žalų skyriaus vadovas Modestas Žilionis.
Aptardamas apklausos rezultatus, M. Žilionis pastebi, kad kol kas vairuotojai savo įpročių nekeičia.
„Tik 20 proc. vairuotojų nesivežioja dokumentų, o visi likę 80 proc. dokumentus vis dar vežiojasi. Tiesa, kai kurie vežiojasi ne visus dokumentus, kurie anksčiau buvo privalomi, tačiau bet kokiu atveju pakankamai daug žmonių dokumentus su savimi vis dar vežiojasi“, – pastebi M. Žilionis.
Pašnekovas paaiškina, kad pagrindinė tokio vairuotojų elgesio priežastis – įpročiai, tačiau priduria, kad yra ir racionalių paaiškinimų.
„Tikriausiai kiekvienas vairuotojas supranta, kad, pavyzdžiui, jei Kelių policija sustabdo patikrinimui ar reido metu, tikrai trumpiau užtruks pateikti dokumentus, nei viską tikrinti per duomenų bazes.
Taip pat draudimo polisą ir prie jo esančią eismo įvykio deklaraciją vežiojasi dėl tos priežasties, kad įvykus eismo įvykiui bus ne laikas ieškoti, kur gauti eismo įvykio deklaracijos blanką.
Tiesa, įstatymai leidžia eismo įvykio deklaracijai naudoti ir baltą popieriaus lapą, tačiau kai po ranka yra jau paruošta forma, viskas yra paprasčiau“, – paaiškina M. Žilionis.
Vairavimo mokyklos „Dorkanas“ instruktorius Darius Kanapinskas priduria, kad būtina atkreipti dėmesį į tam tikras sąlygas, kada dokumentų su savimi galima neturėti.
„Tai galioja tik tuo atveju, jei esu automobilio savininkas. Jei esu tik valdytojas, visi dokumentai turi būti su manimi. Pavyzdžiui, jei vairuoju įmonės automobilį arba bendrą šeimos automobilį, kuris registruotas ne mano vardu, – dokumentus reikia turėti su savimi“, – pastebi D. Kanapinskas.
Pašnekovas teigia, kad iki šiol jam nekilo jokių problemų dokumentus su savimi vežiojantis, juo labiau, kad kartais gali būti situacijų, kai dokumentų su savimi neturėjimas gali tapti rimta kliūtimi keliauti.
„Šiltuoju metų laiku, kai lankomės Lietuvos kurortuose, pavyzdžiui, Palangoje, užsimanome aplankyti Latviją, o ten be visų dokumentų važiuoti negalime. Todėl aš galbūt būsiu kiek senamadiškas, tačiau pritarčiau, kad dokumentus geriau turėti“, – dėmesį atkreipia D. Kanapinskas.
Tuo metu M. Žilionis pateikia asmeninį pavyzdį, kai dokumentų su savimi neturėjimas užsienyje didelių problemų nesukėlė.
„Planingai atsidūriau Lenkijoje ir ten buvau sustabdytas policijos pareigūnų. Jiems padaviau asmens tapatybės kortelę ir likau nustebęs, kai jie pasakė, kad šis dokumentas netinka. Tik tada prisiminiau, kad važiuojant į užsienį reikalingas vairuotojo pažymėjimas.
Tačiau pareigūnas nuramino ir nuėjo į savo automobilį. Po maždaug dešimties minučių jis grįžo pas mane ir pasakė, kad viskas gerai, duomenų bazėje jie mato, kad vairuotojo pažymėjimą aš turiu“, – prisiminimais dalijasi M. Žilionis.
Jo manymu, tai yra įrodymas, kad prieigas prie tam tikrų duomenų bazių turi ir užsienio šalių pareigūnai.
Visą pokalbį šia tema galite išgirsti LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ garso įraše.
Parengė Vytenis Kudarauskas
