Eismas

2018.11.30 14:31

Žaidimas apklausomis: ar reikia Vilniui nemokamo viešojo transporto?

Justina Ilkevičiūtė, DELFI.lt2018.11.30 14:31

Jei apie 60 proc. vilniečių norėtų nemokamo viešojo transporto, net apie 40 proc. teigė, kad tam nepritartų.

Tokią informaciją persiuntė DELFI skaitytojas. Skaidrėje matyti, kad 41,3 proc. sostinės gyventojų nepritartų viešojo transporto idėjai, nes dėl to nukentėtų kitų miesto sričių finansavimas.

Pati Vilniaus miesto savivaldybė teigė neturinti duomenų, kas ir kada atliko šią apklausą, tačiau galiausiai DELFI pavyko išsiaiškinti, kad šiuos duomenis surinko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.

Apklausą inicijavo buvusi Liberalų sąjūdžio Vilniaus miesto skyriaus vadovybė, kuriai prieš neseniai įvykusį pasitraukimą iš partijos priklausė skyriui vadovavusi Aušrinė Armonaitė, jos pavaduotojas Vytautas Mitalas, sostinės meras Remigijus Šimašius. Tyrimo imtis – 513 apklaustųjų. 

Nemokamo viešojo transporto klausimas jau tapo savotišku priešrinkiminiu į savivaldą žaidimu. Kiekviena pusė užsakinėja savo apklausas ir, regis, interpretuoja gautus rezultatus, atitinkančias jų nuostatas. 

Nemokamo nebus, bet planuojama plėsti lengvatų ratą 

Pats R. Šimašius, paklaustas kokiu tikslu buvusi Liberalų Sąjūdžio Vilniaus miesto vadovybė užsakė apklausą, teigė, kad šios apklausos asmeniškai pakomentuoti negalėtų.

Tačiau jis tvirtino, kad anot kitų viešojo transporto keleivių apklausų, vilniečiai labiausiai vertina viešojo transporto kokybę, patogumą ir greitį, o ne jo kainą.

„Į tai šiuo metu ir koncentruojamės – kitų metų pradžioje bus užbaigtas precendento neturintis viešojo transporto atnaujinimas.

Jau dabar Vilniaus gatvėse važiuoja beveik 250 naujų autobusų, o per artimiausius 2–3 mėnesius į gatves išvažiuos ir 41 naujas troleibusas.

Planuojama, kad iki 2019 m. vasario sostinėje važiuos iš viso beveik 300 naujų autobusų ir troleibusų, o tai yra daugiau nei pusė atnaujinto viso viešojo transporto parko“, – teigė jis. 

Meras pažymėjo, kad idėja padaryti viešąjį transportą nemokamą Vilniuje nėra svarstoma, tačiau greit bus pristatyta naujų pokyčių. 

„Šiuo metu svarstoma galimybė išplėsti asmenų, galinčių naudotis viešojo transporto lengvatomis, ratą. Šias naujienas planuojama pristatyti artimiausiu metu, atlikus išsamesnius skaičiavimus“, – teigė jis. 

Zuokas: klausimas suformuluotas spekuliatyviai

Tuo metu jau kovą vyksiančiuose savivaldos rinkimuose ketinantis dalyvauti ir nemokamo viešojo transporto idėją kaip savo kozirį siūlantis Artūras Zuokas teigė, kad jo užsakymu vykdyti tyrimai rodo priešingus rezultatus.

„Matau, kad šis klausimas suformuluotas spekuliatyviai, todėl apklausa labai mėgėjiška, – komentavo Liberalų sąjūdžio Vilniaus miesto skyriaus vadovybės užsakyto tyrimo duomenis. – Apklausos, rodo, kad apie 80 proc. žmonių palaiko nemokamo viešojo transporto idėją, tačiau visada svarbu paaiškinti, kaip tai veiks.“ 

Jis teigė, kad sprendimas dėl nemokamo viešojo transporto nepakenktų kitų miesto sričių finansavimui: „Yra atlikta „CIVITTA“ studija, kuri parodo, kad įvedus nemokamą viešąjį transportą naudos stipriai didesnės nei praradimai dėl bilietų pardavimo.

Vilniuje apie 60 proc. viešojo transporto dabar yra subsidijuojama, o likusi dalis surenkama iš bilietų pardavimo.

Talinas taiko nemokamą viešąjį transportą tik Taline registruotiems gyventojams, taip padidėjo gyventojų skaičius ir pagal biudžeto formavimo metodiką, kurioje gyventojų skaičius yra esminis parametras, Talinas gauna daugiau lėšų nei reikia kompensuoti už bilietų praradimus.“ 

Anot jo, pagal Finansų ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės duomenis, Vilniuje yra apie 60 tūkst. neregistruotų gyventojų.

„Jei bent 40 000 jų užsiregistruotų, tai papildomas pajamos praktiškai padengtų praradimus iš bilietų pardavimo. Be to, svarbu pažymėti kitas naudas, kaip kamščių sumažėjimą.

Talino centre, įvedus nemokamą viešąjį transportą, spūsčių sumažėjo 6 procentais. Tai labai daug. Šiuo metu 200 miestų pasaulyje turi nemokamą viešąjį transportą. Lenkijoje – 15, Prancūzijoje – 20 , Čekijoje –1 ir t. t.“, – pasakoja jis.

Tačiau paklaustas, kaip tuomet būtų su viešojo transporto atnaujinimu ir ar nebūtų taip, kad vilniečiai nemokamai naudotųsi senais ir nemoderniais autobusais bei troleibusais, A. Zuokas tikino, kad viešasis transportas atnaujinamas ne iš bilietų pardavimo, o daugiausiai iš savivaldybės dotacijų. 

Vykdė apklausą, bet klausimo apie nemokamą transporto neįtraukė

Tuo metu savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ direktorė Modesta Gusarovienė tikino, kad Vilniuje nuolat vykdomos keleivių apklausos, kurios, regis, labiau atitinka dabartinio mero poziciją. 

„Apklausos rodo, jog didžiajai daliai miestiečių svarbiausia yra viešojo transporto parko atnaujinimas ir viešojo transporto darbo organizavimo: maršrutų trasų ar darbo laiko korekcijos, persėdimų sukoordinavimas, punktualumo užtikrinimas ir pan. pakeitimai bei dažniau kursuojančios ar talpesnės viešojo transporto priemonės“, – teigė ji. 

M. Gusarovienė pateikė naujausius apklausos duomenis, kuri spalį buvo vykdoma stotelėse. Apklausta 1500 vilniečių, kurie reguliariai (bent keturis kartus per savaitę) naudojasi viešuoju transportu. 

„Bendras VT paslaugų įvertinimo lygis šiais metais buvo aukščiausias – 8 balai. Didžioji dalis respondentų (80 proc.), paprašytų įvertinti, kaip per pastaruosius metus pasikeitė viešojo transporto paslaugų kokybė, nurodė, kad ji pagerėjo.

Vilniaus miesto keleiviai 2018 m. geriausiai įvertino viešojo transporto atnaujinimą, bilietų įsigijimą ir tvarkaraščių pateikimą – pastarosios paslaugų kategorijos atitinkamai buvo įvertintos 8,28 ir 8,84 balo iš dešimties galimų. 

Rekordinis viešojo transporto parko atnaujinimas labiausiai pakeitė transporto priemonių vėdinimo/šildymo bei kelionės komfortiškumo įvertinimus, kurie ankstesniais metais buvo vertinami prasčiausiai.

Šiais metais transporto priemonių vėdinimas/šildymas buvo įvertintas 7,35 (1,14 balo aukščiau nei 2017 m.), o kelionių komfortiškumas – 7,88 (1,23 balo aukščiau nei 2017 m.).

Apklausos metu vilniečiai taip pat galėjo pateikti savo nuomonę, kas turėtų būti atlikta pirmiausia, kad viešasis transportas būtų patrauklesnis.

Didžioji dalis (43 proc.) norėtų, kad ir toliau būtų atnaujinamas VT parkas, 16 proc. tikisi, kad viešojo transporto priemonės kursuos dažniau, o 7 proc. prioritetą teikė esamo tinklo optimizavimui bei tvarkaraščių korekcijoms“, – teigė M. Gusarovienė. 

Pažymėtina, kad apklausoje nebuvo klausta, ar vilniečiai norėtų nemokamo viešojo transporto, tik galėjo pateikti savo pastebėjimus ir siūlymus dėl viešojo transporto paslaugų gerinimo. Dėl ko šis klausimas nebuvo įtrauktas – savivaldybė neatsakė. 

„Tik 21 respondentas (t.y. 4 proc. tų, kurie pateikė savo pastebėjimus) savo siūlymuose minėjo viešojo transporto bilietų kainų mažinimą“, – tikino savivaldybė.

Tikina, kad Talinas – nėra sektinas pavyzdys

M. Gusarovienė teigė, kad Talinas – nėra tinkamiausias sektinas pavyzdys Vilniui. 

„Talino praktika rodo, kad ši naujovė labiausia paskatino mieste registruotis socialiai remtinus asmenis, o švarą ir tvarką transporto priemonėse užtikrinti tapo daug sunkiau. Tad pagrindinis nemokamo viešojo transporto minusas – gerokai prastesnė kokybė.

Tuo metu Europoje atliekami viešojo transporto tyrimai rodo, kad maršrutų dažnio padidinimas ir transporto modernumas bei patogumas yra kur kas svarbesni veiksniai pritraukiant naujų klientų nei kaina“, – teigė ji.

Taip pat ji tikino, kad Taline nemokamas transportas nepaskatino žmonių perlipti į autobusus. 

„Logiškai mąstant, nemokamas viešas transportas turėtų skatinti žmones persėsti iš automobilių į autobusus ir troleibusus, taip palengvinant eismo sąlygas mieste ir sumažinant taršą.

Tačiau 2016 metais atlikta Talino transporto schemos analizė parodė, kad tai nepaskatino žmonių išlipti iš asmeninių automobilių, o sumažino pėsčiomis nedidelius atstumus įveikiančių miestiečių skaičių, vadinasi, fizinis gyventojų aktyvumas tik sumažėjo.

Pavyzdžiui, kai 2014 metais estai eksperimento tvarka įvedė nemokamą viešą transportą, jo panaudojimas išaugo 14 procentų, tuo metu asmeninių automobilių naudojimas sumažėjo tik 5 procentais, o vidutiniškai įveikiami atstumai automobiliu netgi išaugo.

Tačiau pėsčiųjų skaičiai krito stipriai – kelionių į darbą/namo pėsčiomis sumažėjo 40 procentų, kadangi dalis jų persėdo į autobusus“, – sakė ji.