Senas automobilių parkas – ne vienintelis galvos skausmas Lietuvai. Aplinkos apsaugos institutas atlikęs tyrimą nustatė, kad dėl įvairiausių automobilių pardavimų schemų į šalies biudžetą nepatenka apie ketvirtadalį milijardo eurų, o senų automobilių ardytojai ne tik teršia aplinką, bet nuslepia dar kelias dešimtis milijonų.
Bent keletą kartų per mėnesį vairuotojai savo rytus pradeda krapštydami popieriukus nuo stiklų – „Superkame automobilius“ . Mašinas, ypač senas, pirkti siekiama dėl dalių arba tiesiog metalo laužo. Skaičiuojama, kad kasmet Lietuvoje išardoma iki 60 tūkst. tonų netinkamų važiuoti transporto priemonių.
Tačiau kaip aiškėja, neteisėtai dirbantys senų automobilių ardytojai ne tik nemoka mokesčių, bet ir teršia aplinką. Aplinkos apsaugos institutas nustatė, kad legaliai automobilius ardo beveik penktadalis, o dėl įsigalėjusio šešėlio biudžetas netenka 33 mln. eurų.
„Pats verslas negali iš to šešėlio išeiti, nes šešėlio mastas yra daug didesnis. Netgi verslas, kuris nori išeiti, vykdyti savo veiklą oficialiai, jis negali konkuruoti su šešėliu, todėl pats stumiamas į patį šešėlį“, – sakė Aplinkos apsaugos instituto direktorius Alfredas Skinulis.
Neteisėtai dirbantys automobilių ardytojai tai, kas vertingiausia parduoda, o likusias dalis atiduoda atliekų tvarkytojams arba išmeta į atliekų konteinerius. Dažnai tokių šiukšlių galima aptikti ir miškuose bei pakelėse. Tokias atliekas reikia perdirbti, tačiau šešėlyje tūnantys verslininkai aiškina, kad tai esą pernelyg brangu.
„Jeigu automobilių ardytojas norėtų legaliai ardyti automobilius, tai jam užtruktų apie 7 mėn. pasidaryti visus reikiamus dokumentus ir gali kainuoti iki 35 tūkst. eurų“, – pasakojo A. Skinulis.
Pernai pirmą kartą buvo įregistruota apie 160 tūkst. lengvųjų automobilių ir mikroautobusų, iš jų beveik pusę sudarė registruoti pagal tiesiogiai pateiktus užsienio transporto priemonių registracijos dokumentus. Tai reiškia, kad teoriškai transporto priemonė įsigyjama iš užsienyje registruoto asmens, bet praktiškai iš pardavėjo Lietuvoje. Dėl tokių schemų biudžetas netenka daugiau nei 250 mln. eurų.
„Reikėtų akcentuoti pačių piliečių sąmoningumą. Įsigydami prekes pirkėjai turėtų domėtis iš ko perka, koks transporto priemonės statusas. Vėlgi nesutikti su pardavėjais, kurie lieka šešėlyje. Raginame žmones sudaryti sandorius, kad būtų aiškiai nurodyti pardavėjo duomenys ir transporto priemonės būklė“, – kalbėjo „Regitros“ veiklos departamento direktorius Darius Jurgutis.
Aplinkos apsaugos ministerija ketina ieškoti išeičių iš susiklosčiusios situacijos, nes taikoma baudų praktika ne itin veiksminga.
„Baudos yra tikrai nemažos, ir nemažai tiek įmonių, tiek atliekų tvarkytojų, yra nubaudžiama kasmet, jeigu randami pažeidimai“, – teigė Aplinkos viceministras Martynas Norbutas.
Ministerija kitąmet ketina įgyvendinti taršos mažinimo planą. Žmonėms žadama suteikti lengvatų iš taršių automobilių persėsti į naujesnius, ekologiškesnius. Išbandymu taps būtent automobilių ardytojai į kurių rankas pateks dar daugiau senų automobilių.
Plačiau apie tai žiūrėkite LRT TELEVIZIJOS laidos „Laba diena, Lietuva“ reportaže.
