Daugybė vairuotojų, galvodami iki kada galima pasikeisti padangas į žiemines, daro didelę klaidą. Girdėję, kad su vasarinėmis padangomis galima važinėti iki lapkričio 10-osios, tikisi jas ramiai pasikeisti šeštadienį, tačiau iš tiesų jau rizikuoja įkliūti pareigūnams.
Lapkričio 10-ąją su vasarinėmis padangomis pasirodyti keliuose jau yra draudžiama, jas būtina pasikeisti iki 9 dienos 23 val. 59 min.
Kaip nurodyta kelių eismo taisyklėse, nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. draudžiama eksploatuoti motorines transporto priemones, išskyrus mopedus, motociklus, triračius, visų rūšių keturračius, ir priekabas su vasarinėmis padangomis.
Ilgesnis vasarinių padangų naudojimo laikas leidžiamas tik motociklininkams. Mopedus, motociklus, triračius, visų rūšių keturračius eksploatuoti su vasarinėmis padangomis draudžiama gruodžio–vasario mėnesiais, taip pat kovo–lapkričio mėnesiais, jeigu bent dalis važiuojamosios dalies, kuria važiuojama, yra apsnigta ar apledėjusi.
Laukia ne tik bauda
Pažeidę šią taisyklę vairuotojai rizikuoja trimis didelėmis problemomis – už netinkamas padangas skiriama ne tik 30–40 eurų bauda, bet ir anuliuojama techninė apžiūra, o įvykus avarijai gali negalioti nei kasko, nei civilinės atsakomybės draudimas.
Vairuotojams privalu ne tik laiku pasikeisti padangas, bet ir naudoti tokias, kurios atitinka Kelių eismo taisyklėse (KET) numatytus reikalavimus.
Žiemą eksploatuojamų padangų protektoriaus gylis privalo būti ne mažesnis nei 3 mm. Į tai atkreipti dėmesį ypač svarbu važinėjantiems universaliomis padangomis arba per vasarą pravažinėjusiems su žieminėmis padangomis.
Svarbu ir tai, kad ant tos pačios automobilio ašies esančios padangos privalo būti vienodo modelio, o jų protektoriaus gylis negali skirtis daugiau nei 5 mm. Montuoti skirtingų modelių padangas galima tik ant skirtingų automobilio ašių.
E. Genio/LRT nuotr.
Šilti orai – ne pasiteisinimas
Daugybė vairuotojų dar nesuskubo pasikeisti padangų į žiemines motyvuodami tuo, kad tikra žiema dar neprasidėjo. Šįmet ruduo išties neįprastai šiltas, o artimiausią savaitę taip pat prognozuojama teigiama temperatūra.
Tačiau žieminės padangos reikalingos ne tik tada, kai pasninga. Temperatūrai nukritus jau iki maždaug +7 vasarinės padangos nebegali tinkamai „dirbti“, o plikledis gali susidaryti ir esant +4 laipsniams.
„Vasarinėms padangoms ribinė temperatūra yra +6-7. Žemiau šios ribos vasarinės padangos praranda reikiamas savybes, užtikrinančias tinkamą sukibimą su kelio danga. Rupesnė, pavyzdžiui, žvyro danga atokesnėse vietovėse padeda sušvelninti šaltuko įtaką, tačiau esame ne kartą matę, kad temperatūros kritimas geba beveik akimirksniu paralyžiuoti eismą didmiestyje, ypač piko metu. Net ir nedidelė šalna bei atsiradęs slidumas sukuria didžiulę riziką nesuvaldyti automobilio. O jei dar ir padangos netinkamos, tuomet bėdos praktiškai neišvengiamos“, – tvirtino BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
Jis atkreipė dėmesį, kad didesnį padangų nusidėvėjimą labiau lemia ne šilti orai, o netinkamas slėgis ar nesužiūrėta ratų geometrija – šios priežastys yra lemiamos, kalbant apie padangų sugadinimą.
„Žieminės padangos pastebimai intensyviau pradeda dėvėtis tik esant aukštesnei nei +10 laipsnių temperatūrai. Iš esmės baimė, jog kelias savaites pasivažinėjus su žieminėm padangomis prie pliusinės temperatūros jos greitai nusidėvės, tikrai nepagrįsta”, – sakė A. Žiukelis.
Draudimas gali nepadengti žalos
Draudikai atkreipė dėmesį į dar vieną riziką. Jei nepasikeitę padangų vairuotojai sukels eismo įvykį ir paaiškės, kad jam turėjo įtakos netinkamos padangos, pvz. sustabdyti nespėjęs vairuotojas atsitrenks į kitą automobilį, draudimas tokios žalos nedengs.
Tiksliau, draudimo įmonė išmokės žalos atlyginimą nukentėjusiam vairuotojui, bet avarijos kaltininkas išmokėtą sumą tuomet turės regreso tvarka grąžinti draudimo bendrovei. Tokia sąlyga galioja visose Lietuvos draudimo bendrovėse.
„Laiku pasikeisti ir naudoti tinkamas padangas visų pirma yra svarbu dėl saugumo keliuose. Vasarinių padangų sukibimas su kelio danga žiemos sąlygomis yra gerokai prastesnis, todėl net ir menkiausia šlapdriba, iškritęs sniegas ar ypač plikledis važiavimą tokioms sąlygoms nepritaikytomis padangomis daro labai rizikingą“, – sakė ERGO Lietuvoje Transporto žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas.
Draudimo eksperto teigimu, įvykus eismo įvykiui ir nustačius, kad jam įtakos turėjo netinkamų padangų naudojimas, kaltininkui gali būti nemokama draudimo išmoka net jei jis yra apsidraudęs kasko.
E. Genio/LRT nuotr.
Ne vieta taupyti
Draudikų atstovo teigimu, padangoms pasenus ir nusidėvėjus saugumo sąskaita taupyti nereikėtų – verčiau įsigyti sezonui tinkančias naujas. Anot R. Bieliausko, renkantis padangas žiemos sezonui reikėtų atkreipti dėmesį į jų ženklinimą – ant jų turėtų būti snaigės arba M+S simbolis.
Taip pat reikėtų įvertinti ir kitus padangų parametrus, tokius kaip pasipriešinimą riedėjimui, stabdymo savybes ir triukšmo lygį. Automobilis į kelią remiasi tik keturiais delno dydžio ploteliais, tad jie turėtų būti maksimaliai kokybiški – tuo įsitikinęs Vieną padangų komplektą vidutinis vairuotojas naudoja 3–5 sezonus, tad kartą per kelerius metus verta pasidomėti išsamiau ir nepirkti vien pagal kainos bei vizualinio patrauklumo kriterijus.
„Nesuprantu žmonių, kurie investuoja į automobilius, jų saugumo sistemas ir po to įsigyja nekokybiškas, pigias padangas. Tai kam tos modernios saugumo sistemos, oro pagalvės? Padangos saugiam važiavimui turi didesnės įtakos už bet kokias pagalbines sistemas. Net ir automobilio pravažumą žiemą daugiausia lemia būtent padangos, o ne varančių ratų skaičius“, – teigė BMW vairavimo akademijos vadovas Darius Jonušis.
Skirtumas tarp pačių geriausių ir biudžetinių padangų iš pirmo žvilgsnio nėra didelis – automobilis su antrosiomis stabdymo teste nuo 50 km/val. iki nulio sustotų vos keliais metrais toliau. Tačiau tie 4–5 metrai yra automobilio korpuso ilgis, o tai žiemos sąlygomis neretai – skirtumas tarp įvykusios ir išvengtos avarijos.
D. Jonušis pabrėžė, kad kiekvienas sutaupytas stabdymo kelio centimetras yra svarbus, ką jau kalbėti apie metrus. Tačiau svarbus ne tik stabdymo kelias, bet ir valdymo savybės, pravažumas.
„Dėl tos pačios priežasties niekam nesiūlau žiemą važinėti universaliomis padangomis – jų savybės yra blogos ir ant sauso asfalto, ir ant sniego. Jos nėra skirtos mūsų klimatui, Baltijos šalyse yra du stipriai besiskiriantys sezonai, todėl turime įsigyti kelis drabužių, batų komplektus bei pusę metų jų nenaudoti. Analogiška situacija ir su padangomis“, – teigė vairavimo specialistas.
