Šiltėjant orams kelyje daugėja susidūrimų su laukiniais žvėrimis. Vien per šių metų keturis mėnesius gauta 700 pranešimų apie partrenktus gyvūnus. LRT RADIJO laidoje „Aktualus pokalbis“ dalyvavę specialistai įspėja, kad tokiu atveju būtina skambinti bendruoju pagalbos telefonu.
Būtina skambinti bendruoju pagalbos numeriu
Aplinkosaugininkai pastebi, kad, partrenkę laukinį gyvūną, vairuotojai vengia skambinti bendruoju pagalbos numeriu. Neva už tai bus skirta bauda. Pasak Šiaulių gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vedėjo Gedimino Cinkučio, tai yra tik mitas, o skambinti 112 privalu, kad sužeistas gyvūnas, esant galimybei, būtų išgelbėtas.
„Partrenkus stirną, reikia skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112, kur policija perduoda mūsų budinčiam Aplinkos apsaugos departamento pranešimų gavimo centrui, kuris pagal pirminę informaciją iškviečia medžiotojus, jeigu gyvūnas nebegyvas, o jei įmanoma išgelbėti – kviečiamas Laukinių gyvūnų globos centras, kuris rūpinasi tolesne gyvūno gerove“, – dėsto jis.
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad šiemet laukiniai gyvūnai itin aktyvūs, o su jais kelyje susidūrusių vairuotojų skaičiuojama šimtais.
„Šiais metais, kas susiję su gyvūnų sužalojimų pranešimais, jų yra 700. Didesnis pavojus kyla anksti ryte, sutemus ir naktį, nes žvėreliai migruoja. Svarbu ne tik paros metas, bet ir metų laikas: šaltuoju metu elniniai žvėrys būna mažiau aktyvūs, taupo savo jėgas, o atšilus orams keliauja ieškoti sau skanesnio, įvairesnio pašaro, taip pat ieško vietos naujai vadai ir taip migruoja“, – pasakoja G. Cinkutis.
Vasara – gyvūnų migracijos metas
Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Medžioklėtyros laboratorijos vadovo dr. Artūro Kibišos, rizika susidurti su gyvūnais egzistuoja nuolat. Tačiau vasaros metu, ypač saulėlydžio ir saulėtekio metu, susidūrimo tikimybė žymiai padidėja.
„Vasaros metu, balandžio–liepos mėnesiais, tai turbūt aktyviausias žvėrių laikas. Taip pat ryte 5–6 valandomis, o vakare – nuo devynioliktos iki pusės devynių. Šiuo metu – jų aktyviausia migracija, nes žvėrys ruošiasi atsivesti jauniklių. Jaunikliai, kurie buvo su patelėmis visą žiemą, yra paliekami atskirai. Ir tokie žvėrys nėra įpratę savarankiškai gyventi, yra labai smalsūs ir tokių jauniklių, pasimetusių, nežinančių, kaip elgtis, tikrai padaugėja“, – teigia dr. A. Kibiša.
Anot pašnekovo, vairuojantiems automobilį neretai gali atrodyti, kad stirna pati šoka po ratais. Tada išvengti eismo įvykio – neįmanoma. Anot dr. A. Kibišos, taip atrodo todėl, nes stirna reaguoja į manomą plėšrūną.
„Stirnos būdas yra pabėgti nuo plėšrūno. Vilkai dažniausiai apsupa stirną, tai ji bando pabėgti iš tos apsupties. Lyg ji norėtų užbėgti už automobilio, tai dėl to mums tas vaizdas susidaro, kad ji užbėga į automobilio priekį. Tai yra toks jos būdas, įpratimas – taip pabėgti nuo plėšrūno“, – aiškina dr. A. Kibiša.
Draudimas gelbsti ne visada
Susidūrus su laukiniu gyvūnu ir norint, kad žala būtų atlyginta, pravartu turėti kasko draudimą. Kitu atveju, pasak Draudikų asociacijos projektų vadovės Ievos Kubilės, išmoka gali būti mažesnė.
„Žalos atlyginimo procese draudimo bendrovės dalyvauja tik tais atvejais, kai susiduriama su laukiniais žvėrimis ir kai yra apsidrausta kasko draudimu. Tuo tarpu privalomasis draudimas tokių atvejų neapima, kadangi jis yra skirtas atlyginti vairuotojo, kai jis yra eismo įvykio kaltininkas, padarytą žalą kitiems nukentėjusiems asmenims ir jų turtui, bet ne paties vairuotojo transporto priemonei“, – aiškina I. Kubilė.
Specialistė primena, kad kiekviena situacija yra vertinama draudimo bendrovės pagal jų taisykles. Pašnekovė taip pat atkreipia dėmesį, kad, partrenkus laukinį gyvūną, būtina perspėti kitus eismo dalyvius apie pavojų.
„Nutikus eismo įvykiui reikia pastatyti avarinį ženklą. Jeigu gyvūnas sužeistas – nesiartinti, nes reakcijos gali būti neprognozuojamos, skambinti 112, klausytis specialistų nurodymų, laukti policijos. Bet koks papildomas įvykio fiksavimas, laukinių gyvūnų susidūrimo atvejis, nuotraukų darymas tikrai nepamaišys [norint gauti išmoką]“, – pataria I. Kubilė.
Viso pokalbio klausykitės LRT RADIJO laidos „Aktualus pokalbis“ įraše.
Parengė Goda Ponomariovaitė
