Kartais vairuotojai, gavę pranešimą apie padarytą nusižengimą, nustemba, nes toje vietoje tuo metu nevažiavo. Specialistų teigimu, ir greičio matuokliai gali klysti, todėl būtina pateikti savo versiją. „Taip, greičio matuoklis, kaip ir kiekviena technologija, gali suklysti. Gamtoje nėra technologijos, kuri veiktų 100 procentų“, – LRT laidai „Važiuojam!“ sako inžinerines sistemas diegiančios įmonės specialistas Simonas Šidlauskas.
Pasiskolinę automobilį šeimos nariai pamiršta informuoti jo savininką
Vilniaus kelių policijos 2-osios kuopos vado Donato Mankausko teigimu, nereta situacija, kai transporto priemonę pasiskolinę šeimos nariai neinformuoja automobilio savininko.
„Gali būti žmogiškoji klaida, gali būti netgi ir to žmogaus, kuris gavo tą baudą. Ne visa informacija yra valdoma. Tikrai yra pasitaikę atvejų, kuomet transporto priemone naudojasi šeimos narys, vaikai. Tėvai arba antroji pusė kartais net nežino, kur tas žmogus tuo metu važiavo. Tiesiog taip išlenda tam tikri dalykai, netyčia ten važiavome ir tai užfiksavo oficialiai“, – dėsto D. Mankauskas.
Stacionarūs greičio matuokliai kartais neteisingai atpažįsta automobilio numerius, kai jie yra blogai matomi arba netinkamai identifikuojami. Vienas iš tokių atvejų – kai automobilio savininkas turi vardinius numerius.
„Aš Simonas, užsinorėjau vardinio numerio su vardu Simas. Pagal reikalavimus, aš turiu bent vieną raidę pakeisti į simbolį, tarkime, aš pasirenku raidę A ir pakeičiu ją į ketvertuką. Bet, pasirodo, toks numeris jau yra užimtas, tai man tenka labiau improvizuoti ir aš dar I pasikeičiu į vienetuką.
Aš turiu vardinį numerį ir staiga važiuodamas pro greičio matuoklį viršijau greitį, nuskaitė mano numerį greičio matuoklis ir gali būti, kad vietoj vienetuko jis atpažins raidę. Toks pažeidimas gali nueiti tam vairuotojui, kuris pirmas rezervavo tokį numerį, kaip kad aš planavau“, – aiškina S. Šidlauskas.
Greičio matuokliams tam tikrų atpažinimo kliūčių kelia ir simboliai. Pavyzdžiui, raidę K matuoklis gali atpažinti laisvai, o dėl C ir G kyla sunkumų.
„Turime raidę K. Uždengus trečdalį to simbolio, mes iš tam simboliui būdingų bruožų galime pasakyti, kad tai yra K raidė. Kitokia situacija yra su simboliu C. Jeigu uždengsime du trečdalius to simbolio, greičio matuoklis jau nebesuprastų, ar tai yra C, ar G. Jis mėgintų spėti, kad tai yra C, bet greičio matuoklis šiuo atveju jau nebūtų visiškai įsitikinęs“, – teigia specialistas.
Tačiau greičio matuokliui suklysti, pasak pašnekovo, reikia trijų būtinų sąlygų. „Pirma, kad greičio matuoklis neteisingai atpažintų numerį. Antra, kad patikimumo koeficientas būtų pakankamai aukštas, kad greičio matuoklis galvotų, jog atpažino gerai. Ir trečia – blogai atpažintas numeris turi egzistuoti registre, būti toks registruotas“, – aiškina S. Šidlauskas.
Dėl prasto ryšio greičio matuokliui sudėtinga nustatyti buvimo vietą
Pasak Vilniaus kelių policijos atstovo, nemažai ginčų kyla ir dėl gautuose pranešimuose nurodytų koordinačių. Vairuotojai bando įrodyti, kad toje vietoje nebuvo. O jeigu nebuvo, tai ir pažeidimo padaryti negalėjo. Taip dažniausiai nutinka dėl prasto ryšio greičio matuoklių vietose.
„Pasitaiko situacijų, kai yra gana prastas ryšys. Prietaisas, gaudydamas ryšį, automatiškai nustato koordinates, tačiau tose vietoje, kur silpnokas ryšys, tas koordinates ranka suveda žmogus. Tikrai įmanoma, kad galėjo įvykti žmogiškoji klaida ir pareigūnas, dirbdamas su prietaisu, neteisingai įvedė vieną ar kitą skaičiuką. Žmogus, pasižiūrėjęs į koordinates, nustemba, ir toje vietoje, kurias rodo pagal koordinates, nevažiavo“, – pasakoja D. Mankauskas.
Pašnekovas pataria gavus pranešimą apie įvykdytą kelių eismo pažeidimą kuo skubiau susisiekti nurodytais kontaktais.
„Gautame protokole būna nurodytas elektroninis paštas, juo galima kreiptis ir papildyti informaciją. Yra nurodyti asmens kontaktai, kaip galima susisiekti ir pateikti savo versiją ir paaiškinimą“, – sako D. Mankauskas.
Plačiau – laidos įraše.
Parengė Goda Ponomariovaitė
