Eismas

2018.08.23 10:35

Dėl prastos Lietuvos kelių kokybės kaltų nėra – kur dingo valstybės turtas ir pinigai?

Eglė Girdenytė, 15min.lt2018.08.23 10:35

Klausimas dėl Lietuvos kelių kokybės ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) skelbiamų konkursų – skaudi tema. Tiek pastarieji, tiek kelininkai vis dar nesutaria, kas turi prisiimti atsakomybę dėl nekokybiškai nutiestų kelių. Kelių direkcija žvilgčioja į rangovus dėl nekokybiškai atlikto darbo, tuo metu kelininkai skundžiasi, kad konkursai skelbiami per vėlai.

Trečiadienį Seime vykusio Ekonomikos komiteto posėdžio metu ši tema vėl sukėlė prieštaringas mintis ir sulaukė kandžių pasisakymų. Susisiekimo ministras aiškino, kad kelininkų skundai nepagrįsti, mat kai kuriuose konkursuose nedalyvauja nė vienas rangovas. 

Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus teigė, kad Kelių direkcijos veiksmai parodo niekinantį požiūrį į kelių tiesėjus. 

„Mes kelis kartus esame raštu kreipęsi į Kelių direkciją prašydami atitinkamos informacijos, tačiau ne tik kad negavome tos informacijos, jie net nesiteikė mums atrašyti, nors tai padaryti įpareigoja įstatymas. 

Tai parodo ne tik niekinantį požiūrį į rangovų organizacijas, bet ir Kelių direkcijos niekinantį požiūrį į verslo asociacijas, kurios vienija didžiąją dalį aktyvių įmonių, kurios moka mokesčius“, – aiškino V. Sutkus. 

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas pasakojo, kad ir konkursai skelbiami per vėlai, o kai kurių didelių projektų procedūros trunka beveik metus. Kaip pavyzdį šiai situacijai, V. Sutkus pateikė geležinkelio ruožo Kaišiadorys – Klaipėda elektrifikavimą. 

„Buvo kalbėta apie 300 mln. eurų vertės elektrifikavimo projektą, dėl kurio susisiekimo ministras patikino, kad iki š. m. liepos 1 d. bus kontraktas su nugalėtoju. Tuomet dar paklausiau ar tikrai ir mane patikino, kad dėl to nekyla jokių abejonių. 

Tačiau net ir šiandien šiuo klausimu nebuvo jokio komentaro, nors konkursas paskelbtas praeitais metais po Kalėdų. Tai jei reikia metų vien tik konkurso organizavimui, tai jau kyla klausimas dėl žmonių kompetencijos“, – komentavo V. Sutkus. 

Anot Verslo konfederacijos prezidento, anksčiau projektai buvo smulkinami, tačiau dabar jie stambinami. Atstovas svarstė ar taip stengiasi išstumti rangos kompanijas ir teigė, kad negatyvas kompanijų atžvilgiu yra jaučiamas. 

Jo teigimu, tai labiausiai atsiliepė darbuotojams ir jų sumažėjimas yra viena iš didžiausių netekčių, kurios pasekmės pasimatys atėjus 2020 m., kai reikės kontraktuoti „Rail Baltica“ ir skubinti pinigų įsisavinimą. Anot V. Sutkaus, tada lietuvių nebebus ir Lietuvos rinka atiteks užsienio bendrovėms. 

Kelių audito rezultatai

Lietuvos automobilių kelių direkcijos laikinai einantis pareigas direktorius Vitalijus Andrejevas aiškino, kad brokuoti keliai bus pataisyti. Mat jei to nepadarys rangovai, iniciatyvos imsis pati Kelių direkcija, tik tuomet kiekvienam rangovui bus keliamas ieškinys dėl LAKD patirtų išlaidų. 

Kalbėdamas apie atliktą kelių auditą, Kelių direkcijos direktorius aiškino, kad audito ataskaita apima ne tik projektinius sprendimus, bet ir kitus klausimus. 

„Ten nėra surašyti vien tik defektai dėl rangovų kaltės nustatymo, nes ne toks buvo mūsų tikslas. Mes siekėme išsiaiškinti, kodėl keliai neištarnauja nustatyto laikotarpio ir kodėl jie sulūžta ir suyra“, – aiškino V. Andrejevas. 

Kaltinimus dėl per vėlai vykdomų konkursų, Kelių direkcijos direktorius laiko nepagrįstais ir teigė, kad visas ateinančių metų sutartis siekiama pasirašyti iki einamų metų pabaigos, todėl kelininkai darbus gali pradėti jau kovo mėnesį. 

V. Andrejevas taip pat pabrėžė, kad anksčiau rangovai pasisavindavo valstybės turtą. Anot jo, po kelio tiesimo darbų likusias medžiagas privaloma sandėliuoti, tačiau rangovai to nedarė. 

Asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdantysis direktorius Rimvydas Gradauskas su tokiais V. Andrejevo kaltinimais nesutiko ir teigė, kad taip Lietuvos automobilių kelių direkcija juodina kelininkų įmonių vardą. 

Kelininkų atstovas aiškino, kad vardo juodinimo klausimą įmonės dar svarstys, kai išsiaiškins su Kelių direkcija ir pamatys, kaip ji reaguos į pateiktas pastabas bei kokių veiksmų imsis. Tik tada bus priimtas galutinis sprendimas, tačiau R. Gradauskas neatmeta tokio galimybės, kad dėl vardo juodinimo, atskiros kompanijos gali paduoti Kelių direkciją į teismą. 

„Aš įvardinčiau, kad šiuo metu vyksta kelių tiesėjų genocidas, naikinamos įmonės, naikinamas verslas. Koks to tikslas – nežinau, tačiau mūsų įmonės dabar tikrai ieško darbo kitose valstybėse“, – teigė R. Gradauskas.

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius