Eismas

2018.09.07 17:03

„KIA Ceed“: korėjiečiai nebeeksperimentuoja

Vytenis Kudarauskas, LRT.lt2018.09.07 17:03

Kai automobilių gamintojai Europos rinkai pasiūlo naują kompaktinės klasės hečbeką, įvyksta kažkas panašaus į kačių peštynes kubile. Jei pažvelgtume į tą kubilą, jame vos su vienu kitu įdrėskimu klasės lyderis – „Volkswagen Golf“. Ar į kubilą įmestas naujasis „KIA Ceed“ draskys akis „VW Golf“? Atsakau iš karto – ne. Tačiau kitiems laižytis žaizdas teks.

Jei reikėtų paminėti visus „Ceed“ konkurentus, pirštai nukristų nuo rašymo. Bet keletą rimčiausių įvardyti galima. Be jau paminėto „Golf“, kubile nagus rodo „Toyota Auris“, „Ford Focus“, „Renault Megane“, „Opel Astra“, ar tas pats techniškai identiškas „Hyundai i30“ ir dar bent dešimt, o gal ir daugiau, kitų kompaktinės klasės hečbekų. Kuo „Ceed“ išsiskiria iš kitų?

Automobilis subrendo

Tai jau trečiosios kartos „Cee‘d“, kuris, mano manymu, palyginti su pirmtakais, rinką supurtė mažiausiai. Pavyzdžiui, pirmoji modelio karta pateikė tikrą staigmeną, kai pasiūlė net septynių metų garantiją. To buvo galima tikėtis iš „Toyota“ ar „Volkswagen“, bet tik ne iš „KIA“ – gamintojo, kurio automobiliai nuolat buvo vadinami nepatikimais, nekokybiškais ir neilgaamžiais. 

Antroji „Ceed“ karta taip pat turėjo septynerių metų garantiją, todėl pirkėjus reikėjo vilioti kitais būdais. Kaip sakoma, pirmiausiai įsimylima akimis, todėl „KIA“ šiam modeliui suteikė aštresnę ir išraiškingesnę išvaizdą.

Tuo metu trečioji karta – be didesnių revoliucijų. Išskyrus tai, kad pavadinime nebeliko apostrofo ir vietoje „Cee‘d“ dabar tai tiesiog „Ceed“, jokių esminių pasikeitimų. Garantija – septyneri metai. Išvaizda – be jokių „Aaaaa“ ir „Ooooo“. Labiausiai pastebimi pasikeitimai: gražesni galiniai LED žibintai ir galinio šoninio lango linija, kuri anksčiau kilo į viršų, o dabar nuožulniai leidžiasi į apačią.

Tačiau „KIA“ žingsnis nemėginti nuversti kalnų turi paaiškinimą. Gamintojas rizikavo tada, kai suteikė iki tol neregėtos trukmės garantiją ir ši rizika pasiteisino. Rizikavo „KIA“ ir su antrosios kartos „Cee‘d“ dizainu. Todėl dabar pats metas atsipūsti ir išlaikyti turimas pozicijas, nes pagrindiniai tikslai pasiekti – „KIA“ nebelinksniuojami dėl prastos kokybės ir kaip automobiliai, kurių dizaineriai įkvėpimo semiasi iš muilinių. 

Priešingai, dabar apie šio gamintojo modelius kalbama kaip apie Europos lygio produkciją, o ne abejotiną Pietų Korėjos gaminį, kuris yra pigus visomis prasmėmis. Pagerinti ir taip neblogą įvaizdį – sunku. O jį sugadinti per daug rizikingais sprendimais būtų lengva. Todėl gamintojas nusprendė išlaikyti dabartines pozicijas šį tą pagerindamas, bet nepakeisdamas automobilio radikaliai. Tiesiog atėjo metas subręsti ir įsitvirtinti. 

Valdomas puikiai, bet trūksta variklio sustygavimo

Antroji „Cee‘d“ karta daugelį nustebino ne tik savo išvaizda, bet ir ją atitinkančiomis važiavimo savybėmis. Tai buvo vienas geriausiai valdomų savo klasės atstovų, kuris tyliai, bet rodė sportiškumo raumenis.

Naujasis – dar geresnis. Puikiai suderintas vairo mechanizmas ir stabili važiuoklė posūkius leidžia gliaudyti kaip riešutus. Automobilis labai nuspėjamas ir klusniai vykdantis komandas vairu. Priekiniai ratai atrodo lyg patepti klijais, nes staigesniame posūkyje nesiruošia nukrypti nuo važiavimo linijos, kurią pasirinko vairuotojas. 

Pagirtina ir tai, kad „Ceed“ vis dar pakankamai komfortiškas. Per kelio nelygumus neplaukia, tačiau norint pasijusti tikrai nejaukiai ir nepatogiai, reikia paieškoti nemažo kelio gumbo, kad mintyse nusikeiktum. Atsižvelgiant į tai, kad mėgintas automobilis dėvi 17 colių ratlankius, tokį „Ceed“ elgesį kelyje vertinčiau kaip labai gerą.

Tačiau toks entuziazmas netrykšta kalbant apie variklį ir pavarų dėžę. Mano mėgintas „Ceed“ į priekį važiuoja todėl, kad jį varo 1,4 l darbinio tūrio, turbo benzininis variklis, turintis 140 arklio galių ir 240 Nm sukimo momentą. Kol kas tai galingiausia versija ir kasdieniam važiavimui, tokios statistikos galingumo lentelėje pakanka. Tačiau norisi, kad variklis būtų dinamiškesnis esant žemiems sūkiams. Kai variklis įsisuka, viskas gerai, ir tie 140 arklių trypia tikrai smagiai. 

Kalbant apie dviejų sankabų, septynių pavarų DCT automatinę pavarų dėžę, kai ji debiutavo „KIA Ceed“ brolyje „Hyundai i30“, korėjiečiai džiūgavo ir teigė, kad tai geriausia dvigubos sankabos automatinė greičių dėžė. Bet dar jie sakė, kad „i30“ yra gražiausias automobilis savo klasėje... 

Taigi aklai pasitikėti nereikia ir galbūt jei nebūčiau išmėginęs analogiškos „Volkswagen“ DSG greičių dėžės, sakyčiau, kad korėjiečių gaminys veikia gerai. Visgi vokiečių kūrinys veikia ir tiksliau, ir greičiau.

Su „Ceed“ važiuojant „normal“ režimu, pavaros jungiamos per anksti, o, kai reikia staiga pagreitėti, numynus akseleratorių iki dugno kartais pavarų dėžė dar šiek tiek pagalvoja ir tik tada duoda tai, ko reikia.

„Nepatinka taip – įsijunk „sport“ režimą“, diktuoja mintys, ir smegenys siunčia nervinius impulsus į raumenis, kad jų pagalba ištiestas pirštas paspaustų „sport“ mygtuką. Kai tai įvyksta, „Ceed“ tikrai pagyvėja. Akseleratorius tampa jautresnis, variklis gyvesnis ir atrodo, kad saulė pradėjo šviesti ryškiau. 

Tačiau pajudant iš vietos automobilis nervingai šokteli, todėl akseleratorių reikia šiek tiek atleisti ir kartais truputį „pasitampai“. Jei važiuojama tikrai energingai, „sport“ režimas veikia puikiai ir pavarų dėžė tuomet, atrodo, žino ką daro, tačiau miesto sąlygoms tai gali būti kiek per aštru.

Jei „normal“ režimas būtų kiek gyvybingesnis, automobilis būtų palikęs geresnius įspūdžius. O dabar trūksta to aukso viduriuko ir viskas. Nors. Aukso galima paieškoti ir pačiam, nes pavaras galima perjungti už vairo esančiomis svirtelėmis. Dažniausiai vairuotojai jomis nesinaudoja, tačiau „Ceed“ jos labai patogios, tiksliai toje vietoje, kur ir reikia, jų eiga, dydis ir jėga, kurią reikia naudoti norint jas paspausti, – idealus balansas. 

Didžiąją laiko dalį važinėjau naudodamas jas ir buvau visiškai patenkintas. Tikriausiai vienas iš nedaugelio kartų, kai šiomis svirtelėmis naudojausi su malonumu. Ilgainiui, jungti pavaras jų pagalba tapo tokiu pat įpročiu, kaip spausti sankabos pedalą važiuojant su mechanine pavarų dėže.

Netaupo ten, kur nereikia

Įsėdus į „Ceed“ vidų pasijauti kaip sportiškame automobilyje. Pirmiausia dėl to, kad kūnas įsiremia į puikiai jį apgaubiančias sėdynės. Ne azartiško vairavimo mėgėjams tai ne privalumas, tačiau suteikia daugiau pasitikėjimo automobiliu – jautiesi užtikrintai, nes atrodo, kad esi stipriai apkabintas.

Optimalaus dydžio vairas aiškiai nurodo, kad rankas patogiausia bus laikyti ties devinta ir trečia valandomis. Galbūt dėl šios priežasties naudotis pavarų perjungimo svirtelėmis ir buvo tikrai malonu bei patogu.

Gerąja prasme nustebino interjero kokybė. Pavyzdžiui, prietaisų skydelis iš pirmo žvilgsnio atrodo lyg būtų pagamintas iš pigaus plastiko. Tačiau prilietęs supranti, kad yra visiškai priešingai – minkštas ir malonus liesti paviršius. 

Apčiupinėjus viską, kas supa aplink, pastebėjau, kad tokia pati medžiaga panaudota ir viršutinei durų apdailai. Taigi, ten kur rankos dažniausiai liečia paviršius, viskas tikrai kokybiška. Surinkimas taip pat puikus, todėl interjerą galima vertinti kaip atitinkantį europietiškus standartus, o tikrai pigus plastikas panaudotas tik ten, kur tiesiog nereikia, kad jis būtų geresnis.

Jau ilgai apie daugelį naujų, ypač kompaktinės klasės automobilių, galima pasakyti, kad jų ergonomika puiki arba gera. Ne išimtis ir „Ceed“. Kiekvienas mygtukas turi aiškiai suprantamas funkcijas ir poziciją. Jaučiasi, kad automobilį kūrė europiečiai, ir dar Vokietijoje.

Tačiau kai kas užkliuvo. Tai juodas lakuotas plastikas, automobilių gamintojų mėgstamas vadinti „piano black“ (pianino juoda) spalva. Tokia apdaila atrodo gražiai, tačiau yra pirštų atspaudų ir dulkių magnetas, todėl reikalauja nuolatinės priežiūros.

Paskutinis paminėjimo vertas dalykas – raktelis. Jis masyvus: ir matmenimis, ir svoriu. Keista, kad ant tokio didelio raktelio sumontuoti maži atrakinimo ir užrakinimo mygtukai, kurie išdėlioti ne pagrindinėje plokštumoje, bet korpuso šone. Tai – nei trūkumas, nei privalumas, tiesiog kiek neįprasta.

Ar „Golf“ pirkėjas persės į „Ceed“?

„Golf“ yra klasės standartas, tai yra, įtinka visiems. Kitus šios klasės automobilius pirkėjai renkasi dėl tam tikrų specifinių poreikių. Pavyzdžiui, norintys daugiau komforto tikriausiai dairysis į „Renault Megane“. Norintys daugiau praktiškumo gali pasukti į „Opel“ atstovybę ir svarstyti „Astra“ kandidatūrą. Dar yra ekologiškųjų ir ekonomiškųjų kategorija, kurie horizonte mato hibridinį „Toyota Auris“, arba, jei leidžia finansai, net ir elektrinį „Nissan Leaf“.

Tuo metu „KIA Ceed“ gali privilioti tuos, kurie „Golf“ pasigenda sportiškumo, nes puikus valdymas yra šio korėjiečio arkliukas. Be to, pirkėjas gauna ir kokybišką interjerą. Neblogas komplektas tiems, kurie vertina šiuos dalykus. Panašias savybes gali pasiūlyti „Ford Focus“ ir „Mazda 3“. Juos įvardyčiau kaip pagrindinius „Ceed“ konkurentus, prieš kuriuos korėjietis turi septynerių metų garantijos kozirį.

Mėgintas automobilis: „KIA Ceed“

Variklis: 4 cilindrų, 1,4 l darbinio tūrio, turbo benzininis

Galingumas: 140 Arklio galių, 240 Nm sukimo momentas

Pavarų dėžė: dvigubos sankabos, 7 pavarų automatinė greičių dėžė (DCT)

Mėginto automobilio kaina: 20,590 eurų

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius